Select Page
Kauno klinikų profesorė atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie žindymą ir COVID-19

Kauno klinikų profesorė atsako į dažniausiai užduodamus klausimus apie žindymą ir COVID-19

Lietuvoje paskelbus karantiną, įvairūs iššūkiai kilo ne tik sveikatos priežiūros specialistams, bet ir pacientams bei šeimoms, besiruošiančioms kūdikio atėjimui. Iš karto po gimdymo motinos galėjo glausti naujagimį prie krūtinės ir žindyti, tačiau dabar ne vienai besilaukiančiai moteriai ar jau ant rankų sūpuojančiai savo kūdikį kyla klausimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ar susirgus COVID-19 liga galima žindyti kūdikį? Kaip šiuo laikotarpiu reikėtų saugiai žindyti? Ar naujagimis po gimdymo bus atskirtas nuo mamos? Atsakymus pateikia Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių ligų skyriaus vadovė, Žindymo komiteto narė ir sertifikuota tarptautinė žindymo konsultantė gydytoja neonatologė prof. Dalia Stonienė.

– Ar galima žindyti naujagimį, jei motina infekuota koronaviruso (COVID-19) infekcija?
– Taip, galima. Žindymas ir motinos pienas suteikia apsaugą ir motinai, ir vaikui. Remiantis mokslo žiniomis, motinos COVID-19 ligos atveju, motinos pienas nelaikomas galimu infekcijos šaltiniu naujagimiui, panašiai kaip ir kitų oro lašeliniu būdu plintančių virusinių infekcijų atveju. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) netgi rekomenduoja, kad motinos COVID-19 ligos atvejais gimus naujagimiui, žindyti pradėtų nuo pirmosios naujagimio gyvenimo valandos. Išimtinis žindymas turėtų būti tęsiamas iki 6 mėnesių, pradėjus primaitinimą tęsiamas bent iki 2 metų.
Žinoma, yra aprašyti tik keli kūdikių koronaviruso (COVID-19) infekcijos lengvos klinikinės eigos atvejai. Tačiau gimdyvių, sergančių COVID-19 liga, vaisiaus vandenyse, virkštelės kraujyje, jų naujagimių gerklės tepinėliuose bei motinos piene infekcijos sukėlėjo nerasta. Nors dar nėra įrodyta, tačiau tikėtina, jog mama, serganti šia infekcija, savo pienu gali perduoti naujagimiui specifinius COVID-19 antikūnus, jau praėjus kelioms dienoms nuo infekcijos.

– Kokių apsaugos priemonių reikėtų imtis, jog koronaviruso (COVID-19) infekcija nebūtų perduota naujagimiui?
– Kaip jau esu minėjusi, žindant motinos pienu infekcija nėra perduodama, tačiau kaip ir visos kitos oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos gali būti perduodamos artimo kontakto metu, todėl svarbu užtikrinti įprastas saugumo priemones. Artimo kontakto metu arba žindant, motina turi dėvėti apsauginę veido kaukę, nebučiuoti kūdikio, kad ir kaip norėtųsi. Nepamiršti kruopščiai plauti rankas, ypač prieš maitinimą. Naujagimio lovytė turėtų būti dviejų metrų atstumu nuo motinos. Svarbu tinkamai vėdinti patalpas ir užtikrinti švarą namuose. Patarčiau svečių artimiausiu metu nepriimti.

– Ar naujagimis po gimdymo gali būti laikinai atskirtas nuo motinos?
– Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja nepaisant to, ar motinai, ar jos kūdikiui įtariamas ar patvirtintas COVID-19 virusas, jie nuo pat gimimo turėtų palaikyti oda prie odos kontaktą ir inicijuoti žindymą. Atskyrimas gali turėti neigiamą poveikį mamai ir jos vaikui, taip pat atskyrimas neužtikrina apsaugos, nes užsikrėtimas gali vykti ir besimptomėje ligos fazėje.

Žindyti nerekomenduojama tik esant sunkiai motinos infekcijai. Jei motina karščiuoja, kosėja ar skrepliuoja, ji ir kūdikis turėtų būti atskirti tol, kol sulaukiama COVID-19 infekcijos patvirtinimo iš laboratorijos. Jei atsakymas teigiamas, mama ir kūdikis laikomas atskirai. Jei atsakymas neigiamas, kūdikis gali būti su motina. Sprendimas dėl mamos ir kūdikio atskyrimo priimamas individualiai, atsižvelgiant į mamos pageidavimą, ligoninės logistiką ir epidemiologinę situaciją šalyje. Jei vaikas laikinai atskiriamas nuo mamos, jį rekomenduojama maitinti nutrauktu motinos pienu. Nutrauktas pasterizuotas pienas nėra tinkamas. Visais atvejais rekomenduoja palaikyti motinos laktaciją – pieno gamybą –, kad būklei pagerėjus ji galėtų maitinti savo pienu.

 

Straipsnis: www.lrt.lt
Karantinas Lietuvoje / E. Blaževič/LRT nuotr.

Vilniuje pasirašomas pasaulinis raginimas veikti dėl geresnės naujagimių sveikatos priežiūros

Vilniuje pasirašomas pasaulinis raginimas veikti dėl geresnės naujagimių sveikatos priežiūros

Gruodžio 5 – 6 d. Lietuvoje pirmą kartą vykstančio Penktojo Pasaulinio neišnešiotų naujagimių forumo (5th Global Summit for Preemies) metu 145 ekspertų ir tėvų bendruomenės narių iš 22 šalių pasirašo raginimą veikti, kuris padės užtikrinti geresnę naujagimių sveikatos priežiūrą ne tik Lietuvoje ar Europoje, bet ir visame pasaulyje.

„Toks renginys Lietuvoje – pirmąkart. Tai rodo, kad iš tiesų galime būti pavyzdžiu pasaulyje. Mes Lietuvoje iš tiesų galime pasigirti vienu didžiausių pasaulyje neišnešiotų naujagimių išgyvenimo procentu – per kelis dešimtmečius kilogramą ar šiek tiek daugiau sveriančių ankstukų išgyvenamumo rodiklis pakilo nuo 43 iki 97 proc. Tačiau čia viskas nesibaigia“, – įsitikinusi Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Speičytė Radzevičienė.

Vilniuje vykstančiame Pasauliniame neišnešiotų naujagimių forume ir raginamo veikti dokumente daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindiniams Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartų aspektams, kurių kokybiško ir tinkamo įgyvendinimo trūksta visame pasaulyje.

Pirmiausia, ekspertų ir tėvų bendruomenė ragina nedelsti ir visas suinteresuotąsias šalis rūpintis tęstine naujagimių priežiūra bei užtikrinti ankstukų sveikatos priežiūros sekimo programą iki septynerių metų visame pasaulyje. Taip pat skatinama remti koordinuojamas, specializuotas ir veiksmingas tolesnes ir nuolatines paslaugas kūdikiams ir vaikams, kuriems vėliau gali kilti vystymosi sunkumų. Mat gimusių 500-600 gramų svorio arba 23-24 savaičių amžiaus vaikučių tikimybė išgyventi be pasekmių yra nedidelė.

Antra – raginama kurti naujagimiui ir šeimai palankią ligoninę. Ekspertai pabrėžia, jog labai svarbu padėti naujagimių tėvams priprasti prie jų, kaip pagrindinių globėjų, vaidmens nuo pat patekimo į ligoninę. Specialistų nuomone, ne ką mažiau reikšminga skatinti vaiko ir jo šeimos lavinimą ir užtikrinti, jog tėvai galėtų būti su savo kūdikių 24 valandas per parą, o ne tik lankyti mažylį.  

Galiausiai, raginimu veikti specialistai skatina atkreipti dėmesį į su naujagimių ir vaikų sveikatos priežiūra susijusių infekcijų prevenciją ir užtikrinti tinkamą pacientų saugą bei higienos praktikos laikymąsi. Būtina pasirūpinti reikiama įranga ir personalo, tėvų bei lankytojų mokymais.   

Vienodi standartai visiems

Pasak Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovės, Lietuvos neonatologijos asociacijos vadovė profesorė Rasos Tamelienės, tai, kad Penktasis Pasaulinis neišnešiotų naujagimių forumas šiemet vyksta Lietuvoje, yra visos šalies perinatologijos srityje dirbančių specialistų didelio progreso pripažinimas ir galimybė tobulėti, įsiklausant į tėvų ir specialistų patirtis.

Prof. Rasa Tamelienė įsitikinusi, jog žvelgiant globaliai, Lietuva išties yra pavyzdžiu visam pasauliui: „Tam, jog pasiektumėme tokį aukštą neišnešiotų naujagimių išgyvenamumo lygį, pasitarnavo daugybė veiksnių. Vienas iš jų – nuo 1992 m. pradėjusi veikti perinatologijos programa. Buvo nuspręsta, jog dėl motinos ir vaiko saugumo esant rizikos veiksniams gimdyvės turi važiuoti gimdyti į aukščiausio lygio ligonines. Būtent ten yra sutelkta geriausia įranga ir dirba labiausiai patyręs, kvalifikuotas personalas. Šis sprendimas pasiteisino. Tačiau tiek mūsų šalyje, tiek kitose valstybėse svarbu užtikrinti ne tik kuo sklandesnį ankstukų gimimą, bet ir tolimesnę mažylio bei jo susilaukusios šeimos priežiūrą“.

Anot forume dalyvaujančios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Motinų, naujagimių, vaikų, paauglių sveikatos ir senėjimo departamento vadovės Ornelos Lincento, neišnešiotų kūdikių išgyvenamumas didėja visame pasaulyje, tačiau kartu siekiama gerinti ir tolimesnę kūdikių priežiūrą: „2005 m. pasaulyje neišgyveno net 4 mln. naujagimių. Tas skaičius nuosekliai mažėja – pernai pasaulyje mirė 2,5 mln. kūdikių. Atlikti tyrimai rodo, jog įmanoma išvengti net 70 proc. naujagimių mirčių, jei kūdikiams bei jų šeimoms būtų suteikta visapusiška, kokybiška ir tęstinė sveikatos priežiūra. Todėl ypač svarbu ne tik gerinti išgyvenamumo rodiklius, bet ir užtikrinti tolimesnę naujagimių sveikatos priežiūrą visame pasaulyje. Šiam tikslui įgyvendinti buvo sukurti Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartai, išskiriantys didžiausias neišnešiotų naujagimių ir jų šeimų problemas“.

Nuo 2013 iki 2018 metų Europos naujagimių priežiūros fondo inicijuotas projektas „Europos naujagimių sveikatos priežiūros standartai“ – tarpdisciplininio Europos šalių bendradarbiavimo, keliant svarbiausius klausimus, susijusius su naujagimių sveikata, rezultatas. Projektas vienija net 220 įvairių sričių sveikatos priežiūros profesionalų, tėvų atstovų ir susijusių sričių specialistų iš daugiau nei 30 Europos šalių. Svarbiausias šio projekto akcentas – neišnešiotų ir sergančių naujagimių priežiūra buvimo ligoninėje metu ir jų augimo eigos stebėsena.

Naujagimių priežiūros Europos fondas (angl. European Foundation for the Care of Newborn Infants – EFCNI) kartu partneriais Pasaulinį neišnešiotų naujagimių forumą organizuoja jau penktąjį kartą. Šiais metais Vilniuje vykstančio organizavimu drauge rūpinasi Lietuvos neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ ir Lietuvos Neonatologijos Asociacija kartu su  neonatologinių klausimų partneriais „Abbvie“.

Daugiau forumo nuotraukų rasite: https://globalsummitforpreemies.com/photo-gallery

 

Nuotraukos – Tomas Lukšys & Audrius Solominas