Select Page

Tėvams

Metodikos

Ankstyvosios Naujagimių Bakterinės infekcijos (ankstyvojo naujagimio sepsio) diagnostika ir gydymas

INFORMACIJA VISUOMENEI

Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, 42% iš jų per pirmą gyvenimo savaitę. Rizikos veiksnių nustatymas, savalaikė profilaktika ir gydymas yra labai svarbūs, siekiant išvengti ligos ir gyvybei pavojingų jos komplikacijų.

Kas yra sepsis?– tai bakterinė infekcija kraujyje.

Koks dažniausias sepsio sukėlėjas naujagimiams?dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas (sutr. BGS).

B grupės streptokokas – dažnai randama bakterija moterų virškinamajame trakte ir/ ar makštyje. Moteris, BGS nešiotoja, šią bakteriją gali perduoti savo vaisiui ir kai kurie naujagimiai gali gimti sergantys, arba ligos simptomai išryškėja per pirmąją gyvenimo savaitę, 90% naujagimių- per pirmąją parą po gimimo.

Ar galima apsaugoti naujagimį nuo užsikrėtimo?taip. Žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį. Toks naujagimis bus kryptingai stebimas ir tiriamas pagal patvirtintą “Ankstyvos naujagimio infekcijos” metodiką.

Kokie yra ankstyvi sepsio (infekcijos) simptomai naujagimiams? Naujagimių sepsio (infekcijos) požymiai gali būti:

  • Kūno temperatūros kitimai- aukšta arba žema. Kai kuriems naujagimiams kūno temperatūra gali likti normali.
  • Naujagimiai atsisako krūties, valgo mažiau, nei įprastai, pradeda vemti.
  • Odos spalvos kitimai- pagelsta oda ir skleros; atsiranda švelnus pirštų galiukų ir lūpų melsvumas; pilkšvas odos atspalvis.
  • Mieguistumas arba padidintas dirglumas.
  • Apsunkintas, padažnėjęs kvėpavimas, dejavimas.

Ar pastebėjus šiuos požymius kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją?– taip. Jei jūsų naujagimio elgesys pasikeitė ir pastebėjote nors vieną iš paminėtų simptomų, nedelsiant informuokite gydytoją ar slaugytoją.

Ar naujagimiui bus atlikti tyrimai?– taip. Jūsų naujagimiui bus atlikti kraujo tyrimai, paimtas kraujo pasėlis, padėsiantis nustatyti infekcijos sukėlėją kraujyje, taip pat gali prireikti krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos, stuburo juosmeninės dalies punkcijos (smegenų skysčio tyrimo), šlapimo tyrimo, jei sukėlėjas bus nustatytas naujagimio kraujyje.

Kaip bus gydomas jūsų naujagimis? Sergantiems naujagimiams gydytojai paskirs antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį. Antibakterinio gydymo trukmė priklausys nuo ligos sunkumo, naujagimio būklės, tyrimų kitimo.

Ar mano naujagimiui bus skirti nuskausminantys medikamentai?– taip. Naujagimiai, kaip ir visi žmonės jaučia baimę, skausmą. Todėl tyrimų ėmimo, procedūrų atlikimo metu jūsų naujagimiui bus taikomos visos įmanomos medikamentinės ir ne medikamentinės nuskausminimo priemonės, apie kurias jums papasakos jūsų naujagimį gydantis gydytojas ir slaugytoja. Tėvų vaidmuo atliekant tyrimus ir gydant sergantį naujagimį taip pat yra labai svarbus, taigi apie galimybę būti kartu su savo naujagimiu visada galėsite aptarti su gydytoju.

Hemoraginės Naujagimių ligos diagnostika ir gydymas

INFORMACIJA VISUOMENEI

Hemoraginė naujagimių liga pasireiškia vidiniu ar išoriniu kraujavimu, atsirandančiu naujagimystėje dėl II, VII, IX, X krešėjimo faktorių, priklausomų nuo vitamino K, sumažėjimo.

Toks yra hemoraginės ligos apibrėžimas, kurį perskaičius aiškėja, kad vitaminas K yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu.

Kodėl?

Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama.

Kokie yra vitamino K gavimo ir gamybos organizme šaltiniai?

Yra keli šio vitamino poreikį organizme patenkinantys būdai. Pirmasis, netinkantis naujagimiams ir pirmų šešių mėn. kūdikiams, valgant žalias daržoves, pvz. špinatus, brokolius. Antrasis- vitamino K sintezė, kuri vyksta žarnyną kolonizavusiose Bifidum bakterijose ir bakteroiduose. Naujagimių žarnyne bakterijų atsiranda per pirmąsias gyvenimo savaites, todėl pirmomis dienomis po gimimo vitamino K organizme trūksta ir dėl jo trūkumo gali prasidėti kraujavimas.

Ar žindomiems kūdikiams vitamino K pakanka?

Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai.

Kokie yra šios ligos simptomai?

Dažniausiai bendroji naujagimių būklė būna palyginti gera, net jei kraujuoja iš virškinimo trakto, nosies, virkštelės. Grėsmingesnė situacija būna tada, kai kraujuoti pradeda į smegenis, tuomet gali prasidėti traukuliai, trikti naujagimio kvėpavimas ir kt. gyvybinės funkcijos.

Kaip galima išvengti hemoraginės naujagimių ligos?

Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.

Lietuvoje visiems naujagimiams yra atliekama hemoraginės naujagimių ligos profilaktika: po gimimo į raumenis švirkščiama viena vitamino K dozė.

Hiperbilirubinemijos (Geltos) diagnostika ir gydymas

INFORMACIJA VISUOMENEI

Beveik visiems naujagimiams nuo antros gyvenimo paros atsiranda fiziologinė gelta, kuri išnešiotam naujagimiui tęsiasi iki 2 savaičių, o prieš laiką gimusiam – iki 3 savaičių. Beveik visiems naujagimiams nuo antros gyvenimo paros atsiranda fiziologinė gelta, kuri išnešiotam naujagimiui tęsiasi iki 2 savaičių, o prieš laiką gimusiam – iki 3 savaičių. Jei Jūsų naujagimiui gelta išlieka ilgiau, svarbu atkreipti dėmesį į tai: 
• kaip naujagimis valgo; 
• ar gerai auga jo svoris; 
• išmatos turėtų būti geltonos spalvos, bet ne šviesios ar baltos; 
• ar šlapimas šviesus. 

Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti poţymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2 – 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų. Užsitęsus geltai, šeimos gydytojas ištirs bendro ir tiesioginio bilirubino kiekį naujagimio kraujyje. Jei naujagimio būklė gera, jo bilirubino kiekis neviršija amžiui leistinos ribos, greičiausiai tai motinos pieno sukelta gelta, kuri praeina savaime negydoma. Jei tiesioginio bilirubino kiekis viršija leistinas normas, būtinas išsamus naujagimio ištyrimas dėl galimo įgimto ar kitų ligų sukelto kepenų pažeidimo. Tuomet šeimos gydytojas nusiųs naujagimį specialiam ištyrimui į ligoninę. Atlikus tyrimus, gydytojas Jus informuos apie tolesnį stebėjimą, įtarus, kad naujagimis serga, informuos apie gydymą, kurio trukmė priklausys nuo nustatytos ligos priežasties. Jei įtariama, kad yra įgimta kepenų ir tulžies latakų liga, labai svarbu kuo anksčiau ( iki 1,5 mėn. amţiaus) nustatyti jos priežastis, prireikus – chirurginiu būdu šalinti sutrikimus, nes pavėlavus galimas sunkus ir nepraeinantis kepenų pažeidimas. Nenustačius įgimtų kepenų pažeidimų, tiesioginė naujagimio hiperbilirubinemija gydoma vaistais. Pasveikimo prognozė priklauso nuo pagrindinės ligos, paţeidusios kepenų funkciją. Rūpestingumas ir pastabumas padeda greičiau nustatyti naujagimio užsitęsusios geltos priežastis ir, jei galima, laiku pradėti gydyti.

Išnešioto ir neišnešioto naujagimio maitinimo rekomendacijos

INFORMACIJA VISUOMENEI

Kodėl svarbu naujagimį žindyti?

Motinos pienas (MP) – vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį. PSO pateikti mokslinių tyrimų duomenys apie žindymo įtaką vaiko sveikatai rodo, kad:

  • žindomi kūdikiai 2 kartus rečiau serga vidurinės ausies uždegimu, 5 kartus rečiau šlapimo takų infekcinėmis ligomis, būdami vyresniojo amžiaus, rečiau yra nutukę, rečiau serga I tipo cukriniu diabetu, žarnų uždegimu, jiems yra mažesnė alergijos karvės pienui atsiradimo rizika, jų rega yra geresnė už maitinamų pieno mišiniais, dantis rečiau pažeidžia ėduonis;
  • kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo, nežindytus kūdikius 3 kartus dažniau ištinka staigi kūdikių mirtis.

Kodėl motinai naudinga žindyti savo naujagimį?

PSO pateikti mokslinių tyrimų duomenys apie žindymo įtaką motinos sveikatai rodo, kad:

  • po gimdymo žindamoms motinoms greičiau susitraukia gimda, todėl mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas greičiau sustiprėja;
  • žindant nors 2 mėn., sumažėja tikimybė sirgti kiaušidžių vėžiu 25 proc.;
  • bent 3 mėn. žindžiusi motina du kartus rečiau serga krūties vėžiu.

Kaip dažnai reikia žindyti?

Pirmasis žindymas. Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba pats, padėtas motinai ant krūtinės, susiranda krūtį) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. Žindoma neribojant trukmės.

Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis, tačiau pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8 –12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės, susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės). Sėkmingo ir efektyvaus žindymo požymiai yra šie: naujagimis plačiai išsižiojęs, apatinė ir viršutinė lūpos atvipusios, liežuvis apglėbęs spenelį ir areolę, areolės daugiau matyti virš viršutinės naujagimio lūpos, žindant išsipučia žandai, traukimai lėti, gilūs, su trumpomis pauzėmis, girdėti rijimas, motinos krūtis paminkštėja, pienas skiriasi ir iš kitos, tuo metu nežindomos krūties, naujagimis palaipsniui atsipalaiduoja, pasisotinęs pats paleidžia krūtį ir užmiega.

Pirmas 2–5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2–5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis. Brandus pienas atsiranda nuo 10 paros ir tokios sudėties išlieka visą žindymo laikotarpį.

Ar visi naujagimiai gali žįsti krūtį?

Jei naujagimis gimė per anksti, jei gimusiam naujagimiui nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, žindymas gali būti neįmanomas, kol naujagimis nepaaugs ir išmoks žįsti arba kol jo būklė nepagerės. Tuo atveju naujagimis maitinamas ištrauktu MP, jei reikia – pro skrandžio zondą. Neišnešiotam naujagimiui augti būtinas didesnis baltymo kiekis ir kaloringesnis maistas, todėl neretai MP reikia papildyti. Jei naujagimis serga tam tikromis medžiagų apykaitos ligomis arba naujagimio motina dėl savo sveikatos būklės žindyti negali, naujagimis bus maitinamas specialiai parinktais pieno mišiniais.

Kartais kyla sunkumų žindant naujagimį, kurio liežuvio pasaitėlis yra trumpas. Naujagimis krūtį apžioja ne visai taisyklingai, todėl pažeidžiami speneliai, jie įtrūksta, tampa skausmingi. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į veido žandikaulio chirurgus, kurie pakirps liežuvio pasaitėlį ir atlaisvins liežuvį. Pakoregavus naujagimio žindymą, pagerėja ir motinos krūtų būklė.

Kokios pagalbos gali prireikti maitinant neišnešiotą ar sergantį naujagimį ?

Neišnešiotam ir sergančiam naujagimiui gali prireikti įvairių sričių specialistų: naujagimių gydytojų ir slaugytojų, kartais – logopedų, kineziterapeutų pagalbos, bei didelės naujagimio motinos kantrybės ir noro, siekiant tikslo – žindančio iš krūties ar maitinamo MP naujagimio.

Medicinos personalas visuomet suteiks reikiamą informaciją ir pagalbą žindant naujagimį, atsižvelgs į Jūsų prašymus ir poreikius, gerbs Jūsų apsisprendimą.

Naujagimio gaivinimas
INFORMACIJA VISUOMENEI Naujagimio gaivinimas – tai veiksmai, skirti padėti ką tik gimusiam naujagimiui kvėpuoti ir jo širdžiai plakti. Kodėl Jūsų ką tik gimusį naujagimį gali reikėti gaivinti? Prieš naujagimui gimstant placenta tiekia deguonį ir maisto medžiagas į naujagimio kraują bei pašalina iš jo anglies dvideginį. Naujagimui gimus, deguonį į kraują tiekia ir anglies dvideginį iš jo pašalina plaučiai. Pirmą kartą naujagimiui įkvėpus ir perspaudus jo virkštelę, dujų apykaita prasideda plaučiuose. Dauguma naujagimių šį etapą pereina sklandžiai, be pagalbos. Kai kuriems naujagimiams reikia padėti palaikyti atvirus kvėpavimo takus, kvėpuoti, užtikrinti kraujotaką, t.y. atlikti gaivinimo veiksmus. Dažniausiai gaivinimo gali prireikti, jei yra: • motinos rizikos veiksnių (labai jaunas ar vyresnis amžius, diabetas, hipertenzija, narkomanija, buvęs persileidimas, gimęs negyvas ar miręs naujagimis); • vaisiaus rizikos veiksnių (neišnešiotas ar pernešiotas naujagimis, apsigimimai, daugiavaisis nėštumas); • nėštumo komplikacijų (placentos patologija, mažai ar per daug vaisiaus vandenų); • gimdymo komplikacijų (skersinė vaisiaus padėtis ar kojinė pirmeiga; vaisiaus dangalų infekcija; blogo kvapo ar vaisiaus vandenys su mekonijumi; motinai skirta narkotinių medikamentų 4 val. prieš gimstant naujagimiui; gimdymas, kurio metu reikia replių, vakuuminio ekstraktoriaus ar cezario pjūvio operacijos). Kas daroma, kad naujagimio gaivinimas būtų sėkmingas? Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis nustatyti gaivinimo poreikį bei mokantis gaivinti naujagimį. Gimdymo palatoje yra paruoštos visos reikiamos priemonės. Kodėl neišnešiotus naujagimius gaivinti tenka dažniau? Neišnešioti naujagimiai greičiau sušąla, jų nebrandūs vidaus organai, ypač plaučiai, ir kraujagyslės. Jiems dažna įgimta infekcija. Jie jautresni žalingam deguonies poveikiui. Kada reikia naujagimį gaivinti? Jei gimęs naujagimis nekvėpuoja ar kvėpuoja nepakankamai, suglebęs, jis pradedamas gaivinti. Kokie gaivinimo veiksmai atliekami naujagimiams?
  • Naujagimis atskiriamas nuo motinos (nukerpama virkštelė).
  • Paguldomas šiltai, lengvai atlošiama galva.
  • Atveriami kvėpavimo takai: išvaloma burna, nosis.
  • Nušluostomas.
  • Stimuliuojamas kvėpavimas plekšnojant per padukus ar švelniai glostant nugarą, juosmenį, galūnes.
  • Atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija pro kaukę ar įkišus vamzdelį į trachėją, siekiant atkurti savarankišką naujagimio kvėpavimą.
  • Atliekami krūtinės ląstos paspaudimai ritmingai spaudant krūtinkaulį, siekiant atkurti naujagimio širdies veiklą ir kraujotaką.
  • Į virkštelės veną švirkščiama epinefrino ir fiziologinio tirpalo, siekiant atkurti širdies veiklą ir kraujotaką.
Kiek ilgai naujagimis gali būti gaivinamas? Kiekvienas tolesnis gaivinimo veiksmas atliekamas vertinant naujagimio būklę kas 30 sek. Jei atsikūrė kvėpavimas ir širdies veikla, toliau gaivinti nebereikia. Kuo sunkesnė naujagimio būklė, tuo ilgiau reikia jį gaivinti, tuo daugiau gaivinimo veiksmų atlikti. Gaivinimas gali būti nutrauktas, jei širdis nepradeda plakti daugiau kaip po 10 min. nuo gaivinimo pradžios. Kaip naujagimis stebimas po gaivinimo? Po gaivinimo, jei prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos arba krūtinės ląstos paspaudimų bei medikamentų, naujagimio būklė gali išlikti labai sunki. Tuomet reikia toliau intensyviai stebėti jo gyvybines funkcijas ir gydyti intensyviojo gydymo palatoje. Kada naujagimis negaivinamas? Naujagimis nepradedamas gaivinti, jei jis gimsta mažesnio kaip 22 savaičių gestacinio amžiaus arba jis sveria mažiau kaip 500 g, nes tokie naujagimiai neturi galimybės išgyventi dėl plaučių ir kitų organų nebrandumo. Naujagimis negaivinamas ir tuo atveju, jei yra sunkus apsigimimas: naujagimis gimsta be galvos smegenų (anencefalija). Pradinis naujagimio gaivinimas ne gydymo įstaigoje Retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai naujagimį gaivinti prireikia išvykus iš ligoninės (namuose, viešose vietose). Kartais naujagimiai gimsta namuose, dar nespėjus atvykti greitosios medicinos pagalbos medikams. Mokėdami atlikti pradinį naujagimio gaivinimą, galite išgelbėti savo naujagimio gyvybę. Kaip suprasti, kad naujagimį reikia gaivinti? Naujagimį (ką tik gimusį ir vėlesniu naujagimystės laikotarpiu) reikia gaivinti, jeigu jis nekvėpuoja ar kvėpčioja ir yra suglebęs. Ką daryti, jei jūsų naujagimis nekvėpuoja ar kvėpčioja ir yra suglebęs? Žiūrėkite algoritmą „Pradinis naujagimio gaivinimas ne gydymo įstaigoje“ (1 priede)
  1. Skambinkite tel. 112.
  2. Pasakykite:
  • kas atsitiko naujagimiui;
  • tikslų adresą
  1. Nepadėkite ragelio. Įjunkite telefono garsiakalbį ir išklausykite, ką sako dispečeris.
  2. Pradėkite gaivinti.
  • Paguldykite naujagimį ant nugaros, atsistokite naujagimiui iš šono.
  • Pakiškite iš vystyklo susuktą volelį po pečiais.
  • Išvalykite burną, po to nosį skepetaite ar kitu švariu audeklu.
  • Stimuliuokite kvėpavimą glostydami nugarą, krūtinę, galūnes.
  • Įvertinkite kvėpavimą, stebėdami krūtinės ląstos judesius.
  • Jei naujagimis nekvėpuoja, pradėkite įpūtimus.
  • Įpūtimus darykite burna į burną 30 sek. Apimkite naujagimio burną lūpomis ir įpūskite į jo plaučius tiek oro, kiek jo yra Jūsų burnoje. Įpūtimų metu užspauskite nosį.
  • Po 30 sek. įvertinkite kvėpavimą.
  • Jei naujagimis nekvėpuoja, pradėkite krūtinės ląstos paspaudimus.
  • Krūtinės ląstos paspaudimus atlikite tęsdami įpūtimus.
  • Spauskite apatinį krūtinkaulio trečdalį (1 pav.), įspauskite vieną trečdalį krūtinės ląstos. skersmens (2 pav.).
  • Paspaudimus ir įpūtimus atlikite taip: trys paspaudimai ir vienas įpūtimas.
  • Šie keturi veiksmai turi trukti apie 2 sek.
  • Kas 45–60 sek. įvertinkite kvėpavimą.
  • Tęskite dirbtinę plaučių ventiliaciją ir krūtinės ląstos paspaudimus, kol atvyks greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ar naujagimio gaivinimo komanda
1 pav. Krūtinkaulio spaudimo vieta Gaivinimas1   2 pav. Krūtinkaulio paspaudimų gylis Gaivinimas2
Naujagimių anemijos diagnostika ir gydymas

INFORMACIJA VISUOMENEI

Ką reiškia anemija?

Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus. Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du – tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai. Lengvo laipsnio ar vidutinė anemija kliniškai nepasireiškia.

Kokie yra mažakraujystės požymiai? padažnėja širdies darbas, kvėpavimas, galimi kvėpavimo

sustojimai, atsiranda deguonies poreikis, nustoja augti svoris. Mažakraujystė diagnozuojama pagal klinikinius požymius ir laboratorinius tyrimų rezultatus – tiriamas hemoglobino kiekis kraujyje.

  • Lengvo laipsnio mažakraujystė, negydoma.
  • Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija. Tai procedūra,

kurios metu naujagimiui per 3-4 val. į veną sulašinama raudonųjų kraujo kūnelių

(eritrocitų masės).

  • Mažakraujystės profilaktika:

○ atidėtas virkštelės perspaudimas t.y. kai virkštelė po gimimo perspaudžiama

tik praėjus 1-3 minutėms.

○ Žindomiems ar maitinamiems motinos pienu neišnešiotiems naujagimiams

mažakraujystės profilaktikai skiriami geležies preparatai nuo 2 gyvenimo

savaitės iki 1 metų amžiaus.

Dirbtinai maitinamiems naujagimiams – skiriami geležimi praturtinti pieno mišiniai.

  • Išnešioti naujagimiai turi pakankamas geležies atsargas iki 4 mėn. amžiaus.
Naujagimių apnėjų diagnostika ir gydymas

INFORMACIJA VISUOMENEI

Kas yra naujagimių apnėja?

Naujagimių apnėja – kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 sek. – išnešiotiems naujagimiams, ilgesnė kaip 20 sek. – neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija). Labai mažiems neišnešiotiems naujagimiams ir trumpesnė kvėpavimo pauzė gali sukelti bradikardiją ir cianozę.

Išnešiotiems naujagimiams – apnėja yra reta, tačiau ji visada yra patologinis simptomas. Gali būti infekcijos, sunkios asfiksijos , kraujavimo į kaukolės vidų ar insulto , motinos vartotų narkotikų depresijos klinikine išraiška. Išnešiotam naujagimiui, kuriam yra apnėja, visada reikia ieškoti ligos.

Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis maždaug 25%. Apnėjos atvejų dažnėja , mažėjant naujagimio gestaciniam amžiui. Tai susiję su morfologiniu, anatominiu ir funkciniu neišnešioto naujagimio kvėpavimo centro smegenyse, kvėpavimo ir kitų organų bei sistemų nebrandumu. Kuo daugiau neišnešiotas naujagimis, tuo dažniau pasireiškia apnėja: 7% –10 % gimusiems 34–35 sav., 14 % – 32–33 sav., 50 % – 30–31 sav. , 85–100% – < 28 sav. naujagimiams.

Kaip atpažįstama apnėja?

Vertinama bendroji naujagimio būklė, kvėpavimas, kvėpavimo pauzės, apnėja registruojama monitoriumi, pulsoksimetru registruojama įsotinimas deguonimi ir širdies susitraukimų dažnis.

Kaip gydoma apnėja?

Įvykus apnėjai, naujagimiui reikia teikti skubią pagalbą . Taikoma taktilinė stimuliacija (padų, nugaros paglostymas), jei reikia, papildomai skiriama deguonies, taikoma kvėpuojamoji terapija, kartais, ypač sunkiais atvejais, – dirbtinis plaučių ventiliavimas.

Neišnešiotų naujagimių apnėja gydoma vaistais (kofeino citratu, teofilinu, aminofilinu), stimuliuojančiais kvėpavimo centrą.

Jei apnėjos priežastis yra liga (sepsis, meningitas, mažakraujystė, kraujosruvos smegenų skilveliuose, kraujotakos sutrikimas smegenys ir kt.) , gydoma pagrindinė apnėjos priežastis.

Apnėjos komplikacijos.

Kartojantis apnėjos epizodams, sutrinka deguonies patekimas į audinius ir kraujotaka, atsiranda kraujosruvų į smegenų skilvelius arba jos paryškėja, periventrikulinė cistinė leukomaliacija ir kt.

Ar ilgai tęsiasi NN apnėja?

Naujagimiams, gimusiems po 28 nėštumo savaitės, apnėja paprastai praeina maždaug 37 postkoncepcinio amžiaus savaitę . Naujagimiams , gimusiems iki 28 savaičių, apnėja dažnai tęsiasi ilgiau . Tačiau reikšmingos apnėjos paprastai neišlieka po 43-iosios postkoncepcinio amžiaus savaitės.

Kada naujagimis išrašomas į namus?

Naujagimis išrašomas, kai baigus gydymą apnėjos epizodai nesikartoja 5–7 dienas ir nėra kitų priežasčių, dėl kurių naujagimis turėtų būti ligoninėje.

Jeigu apnėjos epizodų atsirastų jau grįžus su naujagimiu į namus, tėvai turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar artimiausią gydymo įstaigą,

Profilaktika.

Galvos ir kaklo padėties kontrolė: vengti per didelio kaklo lenkimo arba ištiesimo, dėl kurio sumažėja viršutinių kvėpavimo takų praeinamumas. Rekomenduojama kontroliuoti ir išlaikyti nosies landų praeinamumą, naujagimio be reikalo neliesti, t. y. grupuoti tyrimo, diagnostikos ir gydymo procedūras, vengti aplinkos temperatūros svyravimų.

Rekomenduojamas „kengūros“ metodas, specialūs, apnėjos atsiradimo galimybę mažinantys, čiužiniai.

„Kengūros“ metodo taikymo principas

Paguldykite nuogą naujagimį, paprastai tik su sauskelnėmis, ant savo nuogos krūtinės tokiu būdu, kad mažylio ausytė priglustų prie jūsų krūtinės ties širdimi. Užklokite antklode. Laikykite jį kniūbsčią vertikalioje padėtyje, tarsi vaikelis gulėtų kengūros sterblėje. Sterblė – tai motinos artumo, atsidavimo, kantrybės ir rūpestingumo simbolis.

Jokios priemonės visiškai nepašalina apnėjos. Kuo atidžiau jų ieškoma, tuo daugiau randama.

Naujagimių asfiksijos ir hipoksijos gimstant diagnostika ir gydymas

INFORMACIJA VISUOMENEI

Kas yra asfiksija ir hipoksija gimstant?

Tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Laiku suteikus pagalbą (atliekant naujagimio gaivinimą), kvėpavimas ir širdies veikla atsinaujina.

Kodėl naujagimiui gali pasireikšti asfiksija arba hipoksija?

Asfiksiją arba hipoksiją sukeliančių priežasčių yra daug, tačiau dažniausios yra virkštelės suspaudimas gimdymo metu, priešlaikinis ar komplikuotas gimdymas, gimdymo nuskausminimas.

Kokie yra asfiksijos arba hipoksijos gimstant rizikos veiksniai?

• Motinos rizikos veiksniai (diabetas, hipertenzija, narkomanija).

• Vaisiaus rizikos veiksniai (neišnešiojimas ar pernešiojimas, augimo sulėtėjimas, įgimta patologija, daugiavaisis nėštumas).

• Nėštumo komplikacijos (placentos patologija, mažai ar per daug vaisiaus vandenų).

• Gimdymo komplikacijos (skersinė vaisiaus padėtis ar kojinė pirmeiga, chorioamnionitas, vaisiaus vandenys su mekonijumi (vaisiaus išmatomis).

Kokie yra asfiksijos arba hipoksijos gimstant požymiai?

Gimęs naujagimis suglebęs, nekvėpuoja, jo oda mėlyna ar blyški, širdies susitraukimai reti arba jų nėra.

Kas daroma, kad naujagimis gimtų sėkmingai?

Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį. Gimdymo palatoje visuomet yra paruoštos visos naujagimio gaivinimo priemonės.

Kokie tyrimai daromi naujagimiui, kuriam gimstant pasireiškė asfiksija arba hipoksija?

Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma. Nuolat stebimos gyvybinės funkcijos ir kūno temperatūra.

Kaip gydomi naujagimiai, patyrę asfiksiją ar hipoksiją gimstant?

Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną. Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Jeigu atsiranda traukulių, skiriama traukulius slopinančių medikamentų.

Kas yra gydomasis kūno temperatūros sumažinimas (terapinė hipotermija)?

Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė. Viso šio gydymo metu svarbu tiksliai žinoti naujagimio temperatūrą, todėl ji matuojama plonu zondu, įkištu į naujagimio tiesiąją žarną.

Koks galimas šalutinis gydomojo kūno temperatūros mažinimo poveikis?

Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus. Gydytojai ir slaugytojai žino šias galimas problemas, todėl atidžiai stebės naujagimio būklę.

Kokie galimi tolesni asfiksijos ar hipoksijos sukelti pažeidimai?

Ne visuomet galima tiksliai nustatyti, kas gimstančiam naujagimiui sukėlė asfiksiją, bet žinoma, kad deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti smegenų pažeidimą, kuris gali būti labai didelis, todėl naujagimis gali neišgyventi. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus. Vystymosi sutrikimo sunkumas gali būti įvairus.

Kaip bus stebimas ir gydomas iš ligoninės išrašytas naujagimis?

Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas. Gali prireikti reabilitologo ir kineziterapeuto konsultacijų.

 

Naujagimių asfiksijos ir hipoksijos gimstant diagnostika ir gydymas

INFORMACIJA VISUOMENEI

Kas yra asfiksija ir hipoksija gimstant?

Tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Laiku suteikus pagalbą (atliekant naujagimio gaivinimą), kvėpavimas ir širdies veikla atsinaujina.

Kodėl naujagimiui gali pasireikšti asfiksija arba hipoksija?

Asfiksiją arba hipoksiją sukeliančių priežasčių yra daug, tačiau dažniausios yra virkštelės suspaudimas gimdymo metu, priešlaikinis ar komplikuotas gimdymas, gimdymo nuskausminimas.

Kokie yra asfiksijos arba hipoksijos gimstant rizikos veiksniai?

• Motinos rizikos veiksniai (diabetas, hipertenzija, narkomanija).

• Vaisiaus rizikos veiksniai (neišnešiojimas ar pernešiojimas, augimo sulėtėjimas, įgimta patologija, daugiavaisis nėštumas).

• Nėštumo komplikacijos (placentos patologija, mažai ar per daug vaisiaus vandenų).

• Gimdymo komplikacijos (skersinė vaisiaus padėtis ar kojinė pirmeiga, chorioamnionitas, vaisiaus vandenys su mekonijumi (vaisiaus išmatomis).

Kokie yra asfiksijos arba hipoksijos gimstant požymiai?

Gimęs naujagimis suglebęs, nekvėpuoja, jo oda mėlyna ar blyški, širdies susitraukimai reti arba jų nėra.

Kas daroma, kad naujagimis gimtų sėkmingai?

Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas. Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį. Gimdymo palatoje visuomet yra paruoštos visos naujagimio gaivinimo priemonės.

Kokie tyrimai daromi naujagimiui, kuriam gimstant pasireiškė asfiksija arba hipoksija?

Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma. Nuolat stebimos gyvybinės funkcijos ir kūno temperatūra.

Kaip gydomi naujagimiai, patyrę asfiksiją ar hipoksiją gimstant?

Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną. Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Jeigu atsiranda traukulių, skiriama traukulius slopinančių medikamentų.

Kas yra gydomasis kūno temperatūros sumažinimas (terapinė hipotermija)?

Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė. Viso šio gydymo metu svarbu tiksliai žinoti naujagimio temperatūrą, todėl ji matuojama plonu zondu, įkištu į naujagimio tiesiąją žarną.

Koks galimas šalutinis gydomojo kūno temperatūros mažinimo poveikis?

Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus. Gydytojai ir slaugytojai žino šias galimas problemas, todėl atidžiai stebės naujagimio būklę.

Kokie galimi tolesni asfiksijos ar hipoksijos sukelti pažeidimai?

Ne visuomet galima tiksliai nustatyti, kas gimstančiam naujagimiui sukėlė asfiksiją, bet žinoma, kad deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti smegenų pažeidimą, kuris gali būti labai didelis, todėl naujagimis gali neišgyventi. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus. Vystymosi sutrikimo sunkumas gali būti įvairus.

Kaip bus stebimas ir gydomas iš ligoninės išrašytas naujagimis?

Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas. Gali prireikti reabilitologo ir kineziterapeuto konsultacijų.

 

Naujagimių deguonies terapija

INFORMACIJA VISUOMENEI

Deguonis – tai dujos, reikalingos žmogaus ląstelių veiklai. Ore, kurio įkvepiame, yra 21 proc. deguonies.

Kodėl naujagimiams gydyti yra naudojamas deguonis?

Naujagimiams, sergantiems širdies ar plaučių ligomis, reikalingas didesnės koncentracijos deguonies ir oro mišinys reikiamai deguonies koncentracijai kraujyje ir audiniuose užtikrinti.

Kaip naujagimiams tiekiamas deguonis?

Jei naujagimis kvėpuoja pats, bet reikalinga didesnė deguonies koncentracija, deguonis gali būti tiekiamas į inkubatorių, pro kaukę, gaubtą ar nosies kaniules. Koks deguonies tiekimo būdas bus pasirinktas, priklauso nuo naujagimio būklės, deguonies poreikio, klinikinių požymių ir tyrimų rezultatų.

Kai deguonies tiekimo laisva tėkme neužtenka, taikomas pastovaus teigiamo slėgio kvėpavimo takuose (CPAP) metodas, sunkesniais atvejais – dirbtinis plaučių ventiliavimas. CPAP (angl. Continuous Positive Airway Pressure) terapija – tai toks kvėpuojamosios terapijos metodas, kai oro arba deguonies ir oro mišinio naujagimiui tiekiama per nosies kaniules arba kaukę ir prijungus prietaisą kvėpavimo takuose bei plaučiuose palaikomas pastovus oro arba deguonies ir oro mišinio slėgis. Taikant šį metodą, sumažėja naujagimio, ypač neišnešioto, savarankiško kvėpavimo nepakankamumo požymių, rečiau stoja kvėpavimas.

Jei naujagimis pats negali kvėpuoti arba kvėpuoja labai sunkiai, jam pradedama dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV). Dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas per vamzdelį, įkištą į naujagimio trachėją, į plaučius įpučia oro arba deguonies tiek, kiek naujagimiui reikia, kad būtų užtikrintas organizmo aprūpinimas deguonimi.

Kokie yra deguonies vartojimo pavojai?

Kai deguonies per mažai, organizmo ląstelės negauna reikiamo deguonies kiekio, jų veikla sutrinka, dalis žūsta. Sutrinka vaiko augimas bei svarbiausių organų: smegenų, širdies, inkstų, žarnyno, veikla. Per didelis deguonies kiekis taip pat yra žalingas. Deguonis kenkia plaučiams, smegenims ir akims.

Gydytojai, parinkę reikalingiausią deguonies tiekimo Jūsų naujagimiui būdą, nuolat seks tiekiamo deguonies koncentraciją ir jo kiekį organizme, vertindami klinikinius požymius, kraujo ėminius ir taikydami neinvazinį metodą – pulsoksimetriją. Jos metu per odą matuojamas įsotinimas deguonimi ir registruojamas širdies susitraukimų dažnis.

Deguonis, kaip ir kiekvienas vaistas, turi būti skiriamas, jei yra indikacijų, ir tiksliai dozuojamas. Mūsų tikslas – taikyti kontroliuojamą deguonies terapiją, palaikyti tinkamą deguonies koncentraciją naujagimių organizme, siekiant sumažinti komplikacijų, susijusių su deguonies stoka ar pertekliumi, dažnį. 

Naujagimių hemolizinės ligos diagnostika ir gydymas

INFORMACIJA VISUOMENEI

Hemolizinė naujagimių liga – tai vaisiaus ir naujagimio eritrocitų irimas, atsirandantis, kai nesutampa motinos ir jos vaisiaus eritrocitų antigenai. Svarbiausia šios ligos priežastis – netapatūs motinos ir vaisiaus Rh, taip pat kraujo grupių (AB0) ar kiti antigenai. Nėštumo metu vaisiaus eritrocitai patenka į motinos kraują ir suaktyvina imuninę sistemą – įvyksta įjautrinimas, ima gamintis antikūnai. Antikūnai − baltyminės medžiagos, kurios susidaro į organizmą patekus svetimų medžiagų. Jie motinos organizme nesukelia jokio neigiamo poveikio, tačiau yra pavojingi vaisiui: prasiskverbę pro placentą, susijungia su vaisiaus eritrocitais ir sukelia jų irimą. Dėl eritrocitų irimo atsiranda vaisiaus mažakraujystė, gelta, vaisiaus vandenė.

Dėl nėščiųjų imunoprofilaktikos anti-D imunoglobulinu labai sumaţėjo naujagimių hemolizinės ligos, kurią sukelia anti- D, atvejų.

Diagnozuojant svarbu žinoti motinos kraujo grupę, RhD faktorių, ar taikyta anti- D imunoprofilaktika nėštumo metu, ar yra antikūnų nėštumo metu, ar prieš tai gimusiems vaikams naujagimystėje gydyta gelta. Gimus naujagimiui, nustatoma kraujo grupė, RhD faktorius, tiesioginis Kumbso mėginys (padeda aptikti antikūnus, kurie jau yra prisitvirtinę prie eritrocitų) iš virkštelės kraujo, bilirubino kiekis kraujyje, Hb kiekis, Ht rodmuo, retikulocitų kiekis.

Naujagimio ligos eiga priklauso nuo ligos formos. Ji gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki.

Kaip gydoma hemolizinė naujagimių liga?

Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Yra trys gydymo būdai.

  1. Fototerapija. Tai gydymas mėlynos šviesos lempomis. Mėlyna šviesa ardo geltą sukeliančią medžiagą bilirubiną. Tai dažniausias gydymo būdas, komplikacijų nebūna, kartais odoje gali atsirasti bėrimas, kuris išnyksta baigus fototerapiją. Jeigu šeimoje yra žmonių, jautrių šviesai, tai būtinai informuokite apie tai naujagimio gydytoją, nes tokiu atveju fototerapijos negalima taikyti.
  2. Į veną sušvirkščiama intraveninio imunoglobulino, kuris sulėtina eritrocitų irimą. Imunoglobulino skiriama tuomet, kai nepaisant taikomos intensyvios fototerapijos bilirubino kiekis naujagimio kraujyje pavojingai greitai auga.
  3. Atliekamas pakeičiamasis kraujo perpylimas, t.y. naujagimio kraujas porcijomis iš lėto pakeičiamas donoro krauju. Šios procedūros metu iš kraujo pašalinamas didelis kiekis antikūnų. Ši procedūra, nors ir labai efektyvi, taikoma labai retai, tuomet, kai bilirubino kiekis kraujyje jau yra pasiekęs pakeičiamojo kraujo perpylimo ribą ir yra pavojus naujagimio smegenų pažeidimui.. Jeigu reikės pakeičiamojo kraujo perpylimo, gydytojas Jus informuos apie atlikimo būdą ir galimas komplikacijas.
Naujagimių hipoglikemijos diagnostika ir gydymas

INFORMACIJA VISUOMENEI

Kas yra naujagimių hipoglikemija?

Hipoglikemija ─ tai medicininis terminas, reiškiantis mažą gliukozės kiekį naujagimio kraujyje.

Gliukozės koncentracija naujagimio kraujyje po gimimo mažėja, nes perkirpus virkštelę, nutrūksta maistinių medžiagų tekėjimas iš motinos organizmo per placentą vaisiui. Šis procesas vyksta kiekvieno naujagimio organizme. Gliukozės koncentracija kraujyje greitai vėl padidėja, jei tik naujagimis efektyviai pažinda krūtį ar yra pamaitinamas ištrauktu motinos pienu . Jei gliukozės koncentracija kraujyje išlieka maža, reikalingas gydymas. Kai naujagimio negalima žindyti ar maitinti per skrandį, jam į veną leidžiama maitinamųjų tirpalų.

Ar visus naujagimius reikia tirti dėl hipoglikemijos?

Tikrai ne. Tiriami tik tie naujagimiai, kurie priskiriami rizikos grupei arba kurie serga.

Kokie tai naujagimiai?

Rizikos grupei priskiriami neišnešioti, per mažai arba per daug gimimo metu svėrę (priklausomai nuo nėštumo laiko) naujagimiai, diabetu sergančių motinų bei tie naujagimiai, kurie gimė šeimoje, kurios nariams yra nustatyta angliavandenių apykaitos sutrikimų. Be to šiai grupei priskiriami visi sergantys naujagimiai.

Kokie yra hipoglikemijos požymiai?

Deja, akivaizdžių (specifinių) požymių nėra, tačiau per pirmas valandas ar paras po gimimo pastebėjus naujagimio dirglumą, smulkų galūnių virpėjimą arba, atvirkščiai, apatiškumą, vangumą, mieguistumą, nenorą žįsti krūtį, melsvą odos atspalvį, padažnėjusį ar suretėjusį pulsą, dažnesnį ar sulėtėjusį kvėpavimą, kintančią naujagimio kūno temperatūrą ar net traukulius galima įtarti, kad naujagimio kraujyje gliukozės koncentracija yra maža. Be to, jei naujagimis priklauso rizikos grupei ar serga, jam gali būti hipoglikemija.

Kaip naujagimiui nustatoma hipoglikemija?

Atliekamas kraujo tyrimas ir jo rezultatai vertinami atsižvelgus į gliukozės koncentracijos normas naujagimiams.

Kaip gydoma hipoglikemija?

Labai svarbu, kad ką tik gimęs naujagimis, ypač priskirtas rizikos grupei, kuo greičiau gautų motinos pieno, nes daugeliu atvejų normalią gliukozės koncentraciją kraujyje palaikyti pavyksta pačiu natūraliausiu būdu, t. y. naujagimį pamaitinus. Jei vis dėlto taip nepavyksta, į naujagimio veną įkišamas kateteris ir pradedama lašinti gliukozės tirpalo. Dažniausiai gliukozės kiekis naujagimio kraujyje sunormalėja gana greitai. Tais atvejais, kai hipoglikemija, nepaisant gydymo, užtrunka, reikia išsamesnio naujagimio ištyrimo, intensyvaus gydymo ir gydytojo endokrinologo konsultacijos.

Kaip dažnai reikia tirti gliukozės kiekį kraujyje? Rizikos grupės naujagimiams gliukozės koncentracija kraujyje tiriama pirmą gyvenimo parą kas 3 ─ 6 val., o gydomiems naujagimiams ─ ir dažniau, atsižvelgiant į gautus kraujo tyrimo rezultatus.

Ar naujagimį bus galima žindyti, ar jis bus su motina? Naujagimio ir motinos ryšys, žindymas yra labai svarbūs, todėl, jei leis naujagimio būklė, jis visada bus šalia. Šie ir kiti klausimai gali būti aptarti ir sprendžiami individualiai.

    Naujagimių infuzinė terapija

    INFORMACIJA VISUOMENEI

    Naujagimio organizme vanduo sudaro iki 80 procentų kūno svorio. Net mažas skysčių trūkumas gali pabloginti naujagimio būklę. Ypač skysčio trūkumui jautrūs neišnešioti ir sergantys naujagimiai.

    Kas yra infuzinė terapija?

    Infuzinė terapija – tai gydymas lašinant skysčių į veną.

    Infuzinės terapijos tikslai:

    1. pašalinti skysčio trūkumą;
    2. užtikrinti reikiamą skysčio kiekį pagal naujagimio organizmo poreikį;
    3. šalinti elektrolitų (kalio, natrio , kalcio) kiekio naujagimio kraujyje sutrikimus;
    4. užtikrinti ir palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje;
    5. jei neišnešioto ar sergančio naujagimio negalima maitinti pro skrandį, maitinti į veną (parenterinis maitinimas).

    Parenterinis maitinimas – tai gydymas skysčiais, t.y. į veną lašinama maitinamųjų tirpalų: baltymų, riebalų, angliavandenių, elekrolitų, mikroelementų ir vandenyje bei riebaluose tirpių vitaminų mišinių.

    Kada gali prireikti infuzinės terapijos?

    Infuzinės terapijos prireikia naujagimiams:

    1. neišnešiotiems, kurie negali pakankamai maitintis natūraliu būdu, t. y. pro skrandį;
    2. sergantiems chirurginėmis ligomis;
    3. sergantiems infekcinėmis ligomis;
    4. gimusiems per mažo ar per didelio svorio, nesuvalgantiems pakankamai motinos pieno, kad gliukozės kiekis kraujyje būtų normalus;
    5. netenkatiems daug skysčių ir elektrolitų (kalio, natrio) atpylinėdami, viduriuodami, gausiai šlapindamiesi ar karščiuodami;
    6. ilgesnį laiką gavusiems nepakankamai maisto.

    Kaip atliekama infuzinė terapija?

    Gydytojas įvertina naujagimio būklę ir laboratorinių tyrimų rezultatus. Tada suskaičiuoja kiek skysčio reikia naujagimiui per parą. Remdamasis laboratorinių tyrimų rezultatais suskaičiuoja kiek ir kokių kitų tirpalų reikia skirti.

    Skiriant maitinimą į veną apskaičiuojama, kiek reikia sulašinti baltymų, riebalų, angliavandenių, mikroelementų ir vitaminų. Pro į veną įkištą kateterį paruošti tirpalai lašinami numatytu greičiu.

     

    Kaip stebima naujagimio būklė skiriant infuzinę terapiją?

    Naujagimio būklė greitai keičiasi, todėl svarbu ne tik laiku paskirti reikiamą infuzinę terapiją, bet ir stebėti, kad ji atitiktų naujagimio organizmo poreikius. Kartais tenka keisti skiriamo skysčio kiekį (pvz. didinti pradėjus karščiuoti ar mažinti, kai blogėja inkstų veikla).

    Kas kelias valandas vertinama naujagimio būklė, suskaičiuojama kiek naujagimis gavo ir kiek neteko skysčių (šlapindamasis, tuštindamasis, kvėpuodamas, karščiuodamas ir t. t.), jei reikia keičiamas tirpalų kiekis ir /ar sudėtis.

    Naujagimių, kuriems atliekama infuzinė terpija ir/ ar maitinami pro veną ilgesnį laiką, kasdien vertinamas svoris, šlapimo kiekis, nustatomas elektrolitų, gliukozės kiekis kraujyje, kas savaitė nustatomi kepenų, inkstų veiklą atspindintys kraujo rodmenys (kepenų fermentai, bilirubinas, šlapalas, kreatininas) ir baltymų bei trigliceridų (tam tikrų riebalų) kiekis kraujyje.

    Ar infuzinė terapija gali sukelti komplikacijų?

    Kaip ir kiekvienas gydymas, infuzinė terapija gali sukelti tam tikrų komplikacijų. Nors infuzinė terapija ir/ ar maitinimas pro veną skiriami kiekvienam naujagimiui individualiai, naujagimiai nevienodai reaguoja į tirpalus, todėl gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje (tenka mažinti angliavandenių kiekį), taip pat gali padidėti trigliceridų (tam tikrų riebalų) kiekis kraujyje (mažinamas jų kiekis).

    Kadangi skysčiai lašinami į veną, yra pavojus, kad kateteris iš venos išslįs, skysčiai pateks į minkštuosius audinius ir sukels patinimą.

    Kišant kateterį į veną, praduriama oda, atsiranda rizika patekti infekcijai. Kartais prasideda venos uždegimas ir susidaro kraujo krešuliukų.

    Siekiant išvengti komplikacijų, nepertraukiamai stebima naujagimio būklė ir kateterio įkišimo vieta.

    Kilus nors menkiausiam įtarimui, kad prasideda komplikacijos, kateteris ištraukiamas ir įkišamas naujas kitoje vietoje.

      Naujagimių išliekančios plautinės hipertenzijos diagnostika ir gydymas

      INFORMACIJA VISUOMENEI

      Kas yra naujagimio išliekanti plautinė hipertenzija?

      Naujagimio išliekanti plaučių hipertenzija (NIPH) yra nedažnai pasitaikanti labai sunki liga, susijusi su sunkiu kvėpavimo nepakankamumu ir labai mažu kraujo įsotinimu deguonimi. Ši liga pasireiškia tuomet, jei po gimimo plaučių kraujagyslės neatsipalaiduoja arba neišsiplečia taip, kaip turėtų, todėl būna bloga plaučių kraujotaka ir deguonies stygius naujagimio kraujyje.

      NIPH priežastys

      • Būklės ar ligos nėštumo ar gimdymo metu:

      – mekonijaus aspiracijos sindromas (kai naujagimis gimdamas įkvepia mekonijaus, t. y. pirmųjų išmatų);

      – sunkus plaučių uždegimas;

      – sepsis;

      – hipoksija gimstant;

      – kvėpavimo sutrikimo sindromas;

      – motinos nėštumo metu vartoti vaistai: aspirinas, ibuprofenas, naproksenas, antidepresantai;

      – mažas vaisiaus vandenų kiekis;

      – nenormalus plaučių vystymasis, esant įgimtai diafragmos išvaržai;

      – motinos diabetas.

      • Stresas nėštumo metu.
      • Nenustatytos priežastys.

      Kaip pasireiškia naujagimio išliekanti plautinė hipertenzija?

      Ligos požymiai:

      • dažnas, pasunkėjęs kvėpavimas, pasireiškiantis dejavimu, nosies sparnelių judesiais;
      • odos ar lūpų melsvumas.

      Kaip nustatoma NIPH?

      Naujagimiui, kuriam įtariama, kad yra NIPH, atliekami šie tyrimai:

      • pulsoksimetrija (specialiu aparatu matuojamas hemoglobino įsotinimas deguonimi);
      • širdies ultragarsinis tyrimas;
      • krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka;
      • kraujo tyrimai;
      • kraujo dujų tyrimai;
      • elektrokardiograma.

      Kaip gydoma NIPH?

      NIPH gydoma pirmiausia stengiantis pašalinti būklę sukėlusias prieţastis. Svarbiausi NIPH gydymo metodai:

      • deguonis, kuris gali būti tiekiamas įvairiai:

      – per kaukę ar nosies „ūselius“;

      – į gaubtą, uţdėtą ant naujagimio galvos;

      – per nosies „ūselius“, sudarant pastovų teigiamą slėgį kvėpavimo takuose;

      • kvėpavimo palaikymas (kai naujagimiui į trachėją įkišamas vamzdelis ir prijungiamas prie dirbtinio kvėpavimo aparato);
      • azoto oksidas, t. y. per dirbtinio kvėpavimo aparatą tiekiamos dujos, kurios išplečia naujagimio plaučių kraujagysles, todėl pagerėja kraujotaka plaučiuose bei naujagimio kraujo įsotinimas deguonimi.

      Ar ši liga pavojinga?

      Dauguma naujagimių pasveiksta ir auga sveiki. Bet kai kurių sunkiai sirgusių naujagimių vystymasis gali būti sutrikęs. Jis gali būti įvairaus sunkumo.

        Naujagimių kvėpavimo sutrikimo sindromo diagnostika ir gydymas

        INFORMACIJA VISUOMENEI

        Kas yra kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) ?

        KSS dažniausiai serga neišnešioti naujagimiai. Jis atsiranda naujagimiams, kurių plaučiai tebesivysto. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo didesnė tikimybė jam sirgti KSS. Tačiau kai kurie išnešioti naujagimiai taip pat serga šia liga.

        KSS sukelia surfaktanto trūkumas plaučiuose. Surfaktantas – tai medžiaga, gaminama plaučiuose, kuri sudaro plėvelę, išklojančią alveoles iš vidaus ir neleidžiančią joms subliukšti. Oro prisipildę alveolės leidžia vykti dujų apykaitai plaučiuose: įkvėptas deguonis pereina iš plaučių į kraują, o anglies dvideginis iš kraujo pereina į plaučius ir yra iškvepiamas.

        As būdinga naujagimiui, sergančiam KSS?

        • Dažnai kvėpuoja (daugiau kaip 60 kartų per minutę).
        • Nosies sparneliai juda su kiekvienu įkvėpimu.
        • Oda ne rausva, bet melsva.
        • Sunkiai kvėpuoja, įtraukdamas krūtinkaulį ir tarpšonkaulinius raumenis
        • Dejuoja.

        Kaip naujagimis tiriamas ?

        • Matuojamas kraujo įsotinimas deguonimi, širdies susitraukimų dažnis aparatu, vadinamu pulsoksimetru.
        • Tiriamas kraujas, siekiant nustatyti, ar pakankamai gauna deguonies, ar pakankamas jo paties kvėpavimas, ar pakankama dirbtinė plaučių ventiliacija.
        • Atliekamas kraujo tyrimas, kuriuo nustatoma, ar jis neserga įgimta infekcija.
        • Daroma krūtinės ląstos rentgenograma.

        Kaip gydomas KSS?

        • Naujagimiui, sergančiam KSS gali papildomai prireikti deguonies. Mes kvėpuojame kambario oru, kuriame yra 21% deguonies. Naujagimiui gali prireikti didesnio procento deguonies, kad organizmas jo pakankamai pasisavintų
        • Naujagimį gali prireikti gydyti pastoviu teigiamu slėgiu kvėpavimo takuose (CPAP terapija). Tai toks gydymo būdas, kai pro trumpus vamzdelius, įkištus į nosį, yra pučiamas deguonies ir oro mišinys tam tikru nedideliu slėgiu, kuris slėgis padeda palaikyti kvėpavimo takus atvirus, palengvindamas naujagimio kvėpavimą.
        • Jeigu naujagimiui yra vidutinio sunkumo ar sunkus KSS, gali tekti kišti į trachėją vamzdelį. Tai vadinama intubacija. Ji atliekama tuomet, kai reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos ar tiesiai į plaučius supilti medikamento, vadinamo surfaktantu.
        • Surfaktantas pilamas tiesiai į vamzdelį, įkištą į trachėją.

        Naujagimiui gali būti įkištas plonas vamzdelis į arteriją. Jis naudojamas:

        • kraujo spaudimui matuoti;
        • kraujo tyrimams paimti: nustatyti, ar naujagimis gauna pakankami deguonies, ar reikia dirbtinės plaučių ventiliacijos.

        Gali tekti įkišti ploną vamzdelį į naujagimio veną. Per jį bus lašinama skysčių, medikamentų ir maisto medžiagų. Naujagimis bus pradedamas maitinti mažu pieno kiekiu, kuris palaipsniui bus didinamas.

        Kiek ilgai trunka KSS?

        Naujagimiai skirtingi ir jų ligos eiga nevienoda. Dažniausiai liga būna sunkiausia pirmas 3–4 dienas, vėliau deguonies poreikis mažėja. Jei KSS nesunkus ir naujagimiui nereikia dirbtinės plaučių ventiliacijos, dažnai per 5–7 dienas ligos požymiai praeina. Jei liga sunkesnė, būklė gali pagerėti, tačiau dirbtinės plaučių ventiliacijos, gydymo pastoviai teigiamu slėgiu kvėpavimo takuose ir deguonies poreikis gali išlikti kelias savaites.

        Kokie yra sveikimo požymiai?

        Naujagimis pradeda lengviau ir rečiau kvėpuoti. Jam reikia vis mažiau deguonies, ir galiausiai jis pradeda kvėpuoti kambario oru (turinčiu 21% deguonies). Jei naujagimis buvo gydytas pastoviu teigiamu slėgiu kvėpavimo takuose (CPAP terapija), toks gydymas bus palaipsniui mažinamas ir nutraukiamas. Jei buvo atliekama dirbtinė plaučių ventiliacija, ji palaipsniui bus mažinama ir nutraukiama. Vamzdelis iš trachėjos bus ištrauktas.

        Ar bus ilgalaikių pasekmių?

        Jei liga buvo sunki, gali būti kelios problemos.

        • Padidėjusi virusinių kvėpavimo takų ligų ir kitų infekcinių plaučių ligų rizika, ypač pirmus 2 gyvenimo metus.
        • Didesnė švokštimo ar astmos rizika vaikystėje.
        • Didesnis guldymo į ligoninę poreikis pirmus 2 gyvenimo metus.
        • Jei KSS buvo labai sunkus, gali pasireikšti lėtinė plaučių liga.
          Naujagimių meningito diagnostika ir gydymas

          INFORMACIJA VISUOMENEI

          Meningitas – tai galvos ir nugaros smegenų dangalų (audinių, kurie dengia smegenis) uždegimas, kurį dažniausiai sukelia bakterijos, virusai ir grybai. Infekcija į vaiko organizmą gali patekti iki gimimo, gimimo metu ir po jo. Infekcija į smegenų skystį patenka per kraują. Naujagimių meningitas gali prasidėti bendraisiais simptomais: karščiavimu ar temperatūros nestabilumu, maitinimo netoleravimu – atpylinėjimu, atsisakymu valgyti, taip pat kvėpavimo sustojimais, padidėjusiu dirglumu, traukuliais ar mieguistumu. Tai labai sunki liga, kurią reikia pradėti gydyti nedelsiant.

          Įtarus, kad yra meningitas, be kitų klinikinių ir laboratorinių tyrimų , būtina atlikti juosmeninę punkciją ir ištirti smegenų skystį. Juosmeninės punkcijos metu adata tarp dviejų stuburo slankstelių įkišama į stuburo kanalą ir nulašinama smegenų skysčio tyrimui.

          Priklausomai nuo to, kokie mikroorganizmai sukėlė meningitą (bakterijos, virusai ar grybai), skiriamas gydymas, kurio trukmė priklauso nuo meningitą sukėlusio mikrorganizmo ir naujagimio būklės. Jeigu ji sunki, naujagimis būklei, jis gydomas naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje.

          Sunkios ir komplikuotos meningito eigos atveju, naujagimis gali mirti. Dauguma naujagimių pasveiksta ir auga sveiki, daliai naujagimių lieka lengvų arba sunkių liekamųjų reiškinių (gali atsirast smegenų vandenė, klausos, raidos, elgesio sutrikimų ir kt.), todėl vėliau meningitu sirgusius naujagimius būtina stebėti.

          Naujagimių nekrozinio enterokolito diagnostika ir gydymas

          INFORMACIJA VISUOMENEI

          Kas yra nekrozinis naujagimių enterokolitas?

          Nekrozinis naujagimių enterokolitas (NEK) − naujagimio žarnų uždegimas, pasireiškiantis žarnos sienelės išopėjimu. Dažniausiai šia liga serga neišnešioti ar kitomis ligomis sergantys naujagimiai. Didžiausią riziką sirgti ja turi neišnešioti ir koncentruotais mišiniais maitinami naujagimiai.

          Kokios yra NEK priežastys?

          Nekrozinis enterokolitas pasireiškia, nykstant žarnų gleivinei ir išopėjant jų sienelei. Tiksli šios ligos priežastis nežinoma. Manoma, kad ją sukelia kraujotakos sutrikimas žarnų sienelėse, bakterijų patekimas į jas ir dauginimasis.

          Kokie yra nekrozinio naujagimių enterokolito simptomai?

          Simptomų dažniausiai atsiranda praėjus keletui dienų ar net kelioms savaitėms po gimimo. Jų gali atsirasti palaipsniui ar staiga. Pagrindiniai požymiai:

          • vėmimas;
          • pieno ar jo mišinių užsilaikymas skrandyje;
          • kraujas išmatose;

          Nespecifiniai simptomai, kurių gali atsirasti ir sergant kitomis ligomis:

          • kvėpavimo sustojimas;
          • mieguistumas (gali būti sunku pažadinti naujagimį);
          • karščiavimas ar per žema kūno temperatūra.

          Kokie tyrimai atliekami įtarus, kad yra nekrozinis enterokolitas?

          • Pilvo rentgenograma.
          • Ultragarsinis žarnyno ir jo judesių tyrimas
          • Slaptojo kraujavimo (kraujo išmatose) nustatymas
          • Kraujo tyrimas

          Kaip gydomas nekrozinis enterokolitas?

          Naujagimį, sergantį NEK, reikia skubiai gydyti.

          • Sustabdomas maitinimas.
          • Į skrandį įkišamas zondas, siekiant pašalinti žarnyne besikaupiančias dujas.
          • Į veną lašinama maitinamųjų skysčių.
          • Pradedama gydyti antibiotikais.
          • Naujagimio būklė stebima, pakartotinai daromos pilvo rentgeno nuotraukos, kraujo tyrimai.
          • Operacija reikalinga tuomet, kai žarnų sienelė prakiūra arba pasireiškia peritonitas (pilvo sienos uždegimas). Žuvęs žarnų audinys pašalinamas, žarnos galai sujungiami. Sunkesniais atvejais storoji ar plonoji žarna išvedama į priekinę pilvo sieną. Po kelių savaičių ar mėnesių, kai infekcinė liga ir žarnų uždegimas praeina, žarnos galai vėl sujungiami.

          Naujagimių, sergančių NEK, būklė gali būti labai sunki. Gydymo metu jiems gali prireikti:

          • širdies darbą gerinančių vaistų;
          • kvėpavimo aparato ar deguonies, kad pakankamai oro patektų į plaučius.

          Galimos NEK komplikacijos:

          • žarnų prakiurimas;
          • žarnų sąaugos;
          • peritonitas (pilvaplėvės uždegimas);
          • sepsis (bendras organizmo užkrėtimas).

          Kokia yra naujagimių, sergančių nekroziniu enterokolitu, prognozė?

          NEK yra sunki liga. Susirgusiam naujagimiui reikalingas kuo skubesnis gydymas, nes pažeidimas gali sunaikinti dalį žarnų. Šis pažeidimas gali būti nebepataisomas. Labai sunkiai sergantys naujagimiai gali mirti.

          Naujagimių šlapimo organų infekcija

          INFORMACIJA VISUOMENEI

          Šlapimo organai ─ tai organų sistema, kuri gamina, savyje laiko ir išskiria šlapimą. Juos sudaro:

          – inkstai, kurie gamina šlapimą;

          – šlapimtakiai, per kuriuos šlapimas nuteka iš inkstų į šlapimo pūslę;

          – šlapimo pūslė, kurioje kaupiamsi šlapimas;

          – šlaplė, per kurią šlapimas išsiskiria ir organizmo.

          Naujagimių šlapimo organų infekcija (ŠOI) ─ tai mikroorganizmų sukeltas šlapimo organų sistemos uždegimas, pasireiškiantis naujagimystėje.

          Atsižvelgus į bakterinio proceso vietą, gali būti:

          – apatinių šlapimo organų infekcinė liga (šlaplės ─ uretritas, šlapimo pūslės─ cistitas);

          – viršutinių šlapimo organų infekcinė liga (inkstų ─ pielonefritas);

          – nepatikslintos lokalizacijos šlapimo organų infekcinė liga;

          – besimptomis bakterijų išskyrimas ( bakteriurija).

          Sveikiems išnešiotiems naujagimiams bakteriurija nustatoma 0,1 ─ 1% atvejų.

          Neišnešiotų naujagimių bakteriurijos dažnis svyruoja nuo 2 iki 6%.

          Naujagimiams šlapimo organų infekcinė liga dažniausiai pasireiškia antrąją gyvenimo savaitę ir vėliau. Paprastai ši liga nepasireiškia pirmomis gyvenimo dienomis.

          Naujagimiams dažniausias šlapimo organų infekcinės ligos sukėlėjas yra žarnyno lazdelė (Escherichia coli), kuri sukelia apie 80 % infekcijos atvejų.

          Galimi keli infekcinės ligos išsivystymo mechanizmai.

          – Kylančioji infekcija, t. y. bakterijos, kurios yra apie šlaplę, kyla per ją į šlapimo pūslę ir plinta aukštyn inkstų link ir per juos gali patekti į kraujotaką.

          – Infekcija iš kraujo, kai naujagimiui, sergančiam sepsiu atsiranda ir šlapimo organų infekcinė liga.

          – Dažnai šlapimo organų infekcinės ligos išsivystymą sąlygoja įgimtos šlapimo organų formavimosi ydos.

          Naujagimių šlapimo organų infekcinės ligos simptomai yra nespecifiniai:

          – karščiavimas;

          per lėtas svorio augimas;

          – gelta;

          – vėmimas;

          – skystos išmatos;

          – valgymo sutrikimai.

          Jeigu įtariama, kad yra, šlapimo organų infekcinė liga, atliekami šlapimo ir šlapimo pasėlio tyrimai (bakterijoms išauginti), kraujo tyrimas ir pasėlio tyrimas (bakterijoms išauginti), prireikus biocheminiai inkstų funkcijos tyrimai.

          Naujagimių šlapimo organų infekcinė liga gydoma antibiotikais, kurie švirkščiami į veną. Gydymas pradedamas nedelsiant, įtarus, kad yra infekcija, ir atlikus reikiamus tyrimus. Vėliau gydymas gali būti koreguojamas atsižvelgus į šlapimo ir/ ar kraujo pasėlio tyrimų rezultatus. Naujagimiams, sergantiems šlapimo organų infekcine liga atliekamas šlapimo ultragarsinis tyrimas. Pabaigus gydymą, išvykstant į namus, gali būti skiriamas profilaktinis gydymas antibiotikais.

          Svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę, laikytis teisingų naujagimio priežiūros rekomendacijų. Pastebėjus būklės pokytį, nedelsiant kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros specialistą

          Naujagimių skausmo malšinimas

          INFORMACIJA VISUOMENEI

          Gimę naujagimiai patiria stresą ir skausmą, nes jie pradeda susipažinti su juos supančia aplinka, girdi įvairius garsus, jaučia prisilietimus, skausmą. Naujagimių patiriamo skausmo ir streso sumažinimas, skausmo jutimo sutrumpinimas yra svarbus naujagimių intensyviosios terapijos ir ligų skyrių bei gimdymo stacionarų darbuotojų uždavinys.

          Kada naujagimiai jaučia skausmą?

          Naujagimiai patiria skausmą atliekant tiek mažas profilaktines procedūras, tokias kaip kraujo paėmimas, skiepijimas, užklijuoto pleistro ar tvarsčio pašalinimas nuo odos ir kt., tiek ir įvairias gydomąsias ar chirurgines procedūras.

          Kaip sumažinti patiriamo skausmo trukmę ir stiprumą?

          Naujagimių skausmą mažinti galima nemedikamentinėmis ir medikamentinėmis priemonėmis. Nemedikamentinės ˗ tai glostymas, supimas, suvystymas, kalbėjimas, muzika, kengūros metodas, raminamasis čiulpimas, gliukozės tirpalas ar milteliai į burną. Apie reikalingas medikamentines priemones ir jų taikymo trukmę naujagimio tėvus informuoja gydytojas, atsižvelgdamas į naujagimio būklę, ligos pobūdį ir procedūras, kurias būtina atlikti.

          Ar naujagimio tėvai gali padėti savo naujagimiui?

          Naujagimio tėvų vaidmuo malšinant naujagimio patiriamą skausmą yra labai svarbus ir kiekvienam naujagimiui individualus procesas, todėl visos priemonės bus parenkamos ir taikomos pagal sukurtą ir patvirtintą metodiką „Naujagimių skausmo malšinimas‟.

          Gydytojas ar slaugytojas tikrai paaiškins, patars ir padės tėveliams ir jų naujagimiams, kad skausmo būtų daug mažiau, arba visai nebūtų.

          Tėvams dažnai kyla klausimas, ar jie galės dalyvauti, kai naujagimiui bus atliekamos procedūros. Dažniausiai galima, tačiau tai aptarti reikia kiekvienu konkrečiu atveju.

          Naujagimių transportavimas

          INFORMACIJA VISUOMENEI

          Jei po gimimo nustatoma ar įtariama sunki būklė, kad naujagimio būklė sunki, jei reikalingas specializuotas ar chirurginis gydymas, naujagimis pervežamas į tretinio lygio ligoninę, kur sutelkta medicininė įranga, gydytojai specialistai, kad būtų galima suteikti naujagimiui specializuotą pagalbą.

          Jei naujagimis gimsta labai neišnešiotas ( ≤ 32 savaičių) ir/ar sunkiai sergantis, būtina jį pervežti į tokią ligoninę, kur būtų užtikrintas kvalifikuotas ištyrimas ir specializuotas gydymas. Naujagimio būklės stabilizavimas, ištyrimas prasideda jau gimdymo skyriuje, sutarus ir suderinus su budinčiuoju konsultantu.

          Atvykus konsultantui, įvertinama naujagimio būklė , atliktų tyrimų rezultatai, gydymas. Nusprendžiama, į kokią ligoninę bus pervežamas naujagimis. Jei reikia, gydymas koreguojamas. Tėvams paaiškinama, kokia naujagimio būklė, kuo jis serga, kokios pagalbos jam reikia, kodėl naujagimį reikia pervežti į kitą ligoninę. Gydytojas kartu su konsultantu atsako į tėvų klausimus. Jei nėra neaiškumų, abu tėvai ( ar vienas iš jų) pasirašo sutikimą jų naujagimį pervežti į kitą ligoninę, kur numatomas tolesnis ištyrimas ir gydymas. Tėvai pasirašo sutikimą chirurginei operacijai, jeigu ji numatoma.

          Naujagimį perveža gydytojas neonatologas ir slaugytojas. Specialiame transportiniame automobilyje įrengta moderni naujagimio būklės stebėjimo ir gydymo pervežimo metu aparatūra.

          Transportavimo metu nuolat stebimos gyvybinės funkcijos: naujagimio širdies darbas, kvėpavimas, kraujo įsotinimas deguonimi, arterinis kraujospūdis, temperatūra. Infuzuojama reikiamų medikamentų, palaikomas kvėpavimas. Tęsiamas naujagimio būklės stabilizavimas, gydymas.

          Naujagimio pervežimas yra saugus.

          Naujagimių traukulių diagnostika ir gydymas

          INFORMACIJA VISUOMENEI

          Smegenis sudaro daugybė nervinių ląstelių (neuronų), kurios pasiţymi elektriniu aktyvumu. Neuronai sukuria ir perduoda elektrinius impulsus, nuo kurių priklauso mūsų jutimai (regėjimas, klausa, skausmo pojūtis) bei judesiai. Nenormalus ir per didelis elektrinis neuronų aktyvumas sukelia traukulius, kurie matomi kaip nenormalūs, staigūs ar besikartojantys viso kūno ar kurios nors dalies (akių, galūnių, veido) judesiai. Traukuliai gali pasireikšti sutrikusia sąmonės būsena, širdies, kvėpavimo, kraujo spaudimo pakitimais. Tai trunka nuo kelių sekundţių iki kelių minučių.

          Naujagimių traukuliai daţniausiai yra ligos simptomas. Atsiradus traukulių, gydytojai visuomet ieškos juos sukeliančių prieţasčių.

          Traukulius gali sukelti:

          • deguonies stoka vaisiaus ar naujagimio organizme nėštumo metu (pvz. sutrikusi placentos kraujotaka), gimdymo metu (uţsitęsęs gimdymas, virkštelės suspaudimas) ar, retesniais atvejais, po gimimo;
          • įgimta ar įgyta bakterinė ar virusinė infekcinė liga (meningitas, encefalitas, toksoplazmozė ir kt.);
          • maţas gliukozės, kalcio, magnio, natrio kiekis kraujyje;
          • kraujavimas į smegenis prieš gimimą ar po jo;
          • įgimta smegenų vystymosi patologija;
          • įgimtos medţiagų apykaitos ligos (klevų sirupo liga, fenilketonurija, piridoksino (vit. B6 ) stoka ir kt.;
          • motinos vartoti medikamentai nėštumo metu.

          Nedidelė dalis naujagimių traukulių yra paveldimi ir vadinami gerybiniais šeiminiais naujagimio traukuliais. Jie paprastai praeina per pirmuosius gyvenimo metus.

          Naujagimių traukuliai gali būti:

          • toniniai – tai viso kūno ar kelių raumenų grupių įsitempimas;
          • kloniniai – vienos ar kelių kūno dalių ritmiški besikartojantys raumenų trūkčiojimai;
          • kvėpavimo sustojimas;
          • ritmiški čiulpimo, kramtymo, irklavimo ar vaţiavimo dviračiu judesiai. Šie judesiai gali būti ir visiškai sveikiems naujagimiams.

          Atsiradus traukulių, gydytojas skirs laboratorinius tyrimus traukulių prieţasčiai nustatyti. Tai kraujo tyrimas, smegenų skysčio tyrimas, gliukozės kiekis kraujyje ir kiti. Visiems naujagimiams, kuriems yra ar galimai yra traukuliai, atliekama elektroencefalograma (EEG). Ji nenustato traukulių prieţasties, bet parodo, ar yra nenormalus elektrinis smegenų aktyvumas.

          Taip pat naujagimiui bus atlikti kiti instrumentiniai tyrimai: ultragarsinis smegenų tyrimas, gali reikėti atlikti smegenų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą ar padaryti kompiuterinę tomogramą.

          Naujagimių traukuliai pradedami gydyti nedelsiant. Naujagimis, kuriam prasidėjo traukuliai, daţniausiai gydomas naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Jame stebimos gyvybinės funkcijos ir nustatoma traukulių prieţastis. Jei naujagimiui traukulius sukėlė maţas gliukozės ar kalcio kiekis, traukuliai praeina, sulašinus į veną gliukozės ar kalcio tirpalo. Jei prieţastis – infekcija, skiriama antibiotikų ar kitų mikroorganizmus veikiančių vaistų.

          Jei traukulius sukelia per didelis smegenų ląstelių elektrinis aktyvumas, gydytojas Jūsų vaikui skirs prieštraukulinių vaistų. Jie nuslopina traukulius, bet negydo jų prieţasties. Daţniausiai vartojamas vaistas – fenobarbitalis. Jei jo pavartojus traukuliai nepraeina, gydytojas gali skirti kitų prieštraukulinių vaistų.

          Tolesnis naujagimio, kuriam pasireiškė traukuliai, vystymasis priklauso nuo juos sukėlusios prieţasties.

          Išrašyti į namus naujagimiai, kuriems buvo traukuliai , atidţiai stebimi šeimos gydytojo ir/ar neurologo pagal individualiai sudarytą planą. Didesnė rizika ateityje turėti neurologinių sutrikimų ar susirgti epilepsija yra naujagimiams, kuriems buvo toninių traukulių ar kuriems yra smegenų vystymosi patologija bei ilgalaikių pakitimų, matomų EEG.

          Naujagimių žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos diagnostika ir gydymas

          INFORMACIJA VISUOMENEI

          Kas yra ŽIV ?

          ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas. ŽIV sukelia AIDS – įgytą imunodeficito sindromą, pasireiškiantį įvairiomis infekcinėmis ir kitokiomis ligomis. ŽIV, patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), kurie organizmo imuninėje sistemoje kontroliuoja infekciją. Sunaikinus apsaugines imunines ląsteles, žmogus suserga įvairiomis infekcinėmis ir onkologinėmis ligomis ir miršta nuo jų komplikacijų.

          Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija yra kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl užsikrėtimo pavojus mažas. Virusui imlūs visi žmonės. Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra – vakcina dar tik kuriama.

          Kokie yra ŽIV plitimo būdai ?

          1. Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius, homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
          2. Per kraują (parenteralinis): dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikų), perpilant kraują.
          3. ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimo būdas) nėštumo, gimdymo metu arba žindydama krūtimi.

          Kada tiriama ar naujagimis užkrėstas ŽIV ?

          Tiriami visi ŽIV infekuotų motinų naujagimiai. Tiriami gimdyvių, kurioms gali būti ŽIV infekcija, naujagimiai.

          Įtarus, kad naujagimis užkrėstas ŽIV, tyrimas atliekamas iš karto po gimimo, vėliau – pakartotinai dar du kartus iki 18 mėn., kai galutinai nustatoma, ar naujagimis serga ŽIV infekcine liga, ar ne. 

          Kaip gydomi ŽIV infekuotų motinų naujagimiai ?

          ŽIV infekcija gydoma specialiais geriamais antiretrovirusiniais vaistais, kurie slopina ŽIV viruso dauginimąsi.

          Jei motina serga ŽIV ar yra įtarimas, kad gali sirgti, medikamentai naujagimiui skiriami po gimimo ir jų vartojimas tęsiamas 6 savaites. Jei įtarimas, kad motinai yra ŽIV infekcija, tyrimais nepatvirtinamas, gydymas nutraukiamas.

          ŽIV ligos profilaktika

          •  Siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada atsitiktinių ar rizikingų lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti apsaugines priemones.

          •  Siekiant išvengti per kraują perduodamo ŽIV, nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais; naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti mažų traumų darbo metu .

          •  ŽIV perdavimo iš motinos naujagimiui profilaktikai, ŽIV infekuotai motinai skiriama vaistų nėštumo ir gimdymo metu. Taip pat svarbu tinkamai parinkti gimdymo taktiką. Naujagimiui po gimimo skiriamas profilaktinis gydymas , nerekomenduojama jo žindyti . Taikomos apsaugos priemonės ŽIV perdavimo pavojų sumažina iki 2 procentų.

          Naujagimių TORCH infekcijos diagnostika ir gydymas

          INFORMACIJA VISUOMENEI

          TORCH infekcija – tai tokios įgimtos infekcinės ligos, kurias dažniausiai sukelia virusai, parazitai.

          Ši ligų grupė vadinama TORCH

          T ̶ Toksoplazmozė

          O ̶ „Other“ (liet.kitos) infekcinės ligos ( įgimtas sifilis, gonorėja, chlamidinė infekcinė liga , virusinis hepatitas, įgimti vėjaraupiai, ŽIV infekcija ir kt.)

          R ̶ Raudonukė

          C ̶ Citomegalo viruso infekcija

          H ̶ Herpes simplex viruso infekcija

          Vaisiaus imuninės sistemos funkcija silpna, priklauso nuo jų motinos imuninės sistemos funkcijos. Infekcinių ligų sukėlėjai gali prasiskverbti per placentą ir sukelti infekcinę ligą vaisiui. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jie yra labai pavojingi besivystančiam embrionui ir vaisiui. Jie gali sukelti savaiminį persileidimą ar didelių vaisiaus vystymosi raidos sutrikimų. Motina gali jaustis gerai ir ne visada žinoti, kad serga.

          Vaikas gali gali užsikrėsti iki gimimo, gimdamas ar iš karto po gimimo.

          Jei gimimo metu naujagimis prisiliečia prie infekuotos motinos kraujo ir kūno skysčių, mikroorganizmai patenka į naujagimio organizmą ir sukelia infekcinę ligą. Naujagimiai gali užsikrėsti ir per sergančios motinos pieną žįsdami. Naujagimiai po gimimo neretai atrodo sveiki, tačiau ligos požymių: karščiavimas, prastas žindumas, atsiranda vėliau. Naujagimis dažnai gimsta per anksti, odoje gali būti taškinis išbėrimas dėl kraujavimo iš kapiliarų, padidėjusios kepenys ir padidėjusi blužnis, atsiranda gelta, įvairių įgimtų vystymosi ydų, klausos , regos sutrikimų, traukuliai, protinis atsilikimas, autizmas ir net mirtis.

          Kai kurios naujagimių įgimtos infekcinės ligos veiksmingai gydomos antibiotikais ar priešvirusiniais vaistais. Tačiau ne visos jos išgydomos, todėl labai svarbi yra ligų profilaktika.

          Kaip išvengti šių ligų?

          • Labai svarbu, kad nėštumo pradžioje motina kreiptųsi į šeimos gydytoją, tuomet bus atlikti visi būtini tyrimai, laiku išaiškintos ir gydomos motinos infekcinės ligos.

          • Nėštumo metu motina turi vengti kontakto su asmenimis sergančiais infekcinėmis ligomis, laikytis asmens higienos taisyklių.

          • Vaikų profilaktinių skiepų programa apsaugo ne tik vaikus nuo infekcinių ligų, bet ir nėščiąsias, taigi apsaugo ir būsimą jos naujagimį.

          Neišnešiotų naujagimių retinopatija

          INFORMACIJA VISUOMENEI

          Kas yra neišnešiotų naujagimių retinopatija?

          Neišnešiotų naujagimių retinopatija (NNR) ─ tai ydingas kraujagyslių akių tinklainėje vystymasis

          būdingas anksčiau laiko (mažiau nei 34 nėštumo savaičių) ir mažiau nei 2000 g gimimo metu svėrusiam naujagimiui.

          Tinklainė yra skaidri plėvelė, kurioje yra šviesai jautrių ląstelių. Neišnešioto naujagimio akių tinklainės kraujagyslės būna nepakankamai išsivysčiusios, todėl jų augimas gali būti ydingas. Kartais veši šalia kraujagyslių esantis jungiamasis audinys, todėl tinklainė gali atšokti. Jai atšokus, prarandamas regėjimas. NNR gali sukelti regėjimo sutrikimų ar net aklumą.

          Nė vienas ką tik gimęs naujagimis retinopatija neserga. NNR atsirasti reikia laiko. Liga turi kelias stadijas. Jei NNR stadija lengva, naujagimis gali pasveikti savaime, jei sunkesnė ─ gali reikėti chirurginio gydymo.

          Kokie yra NNR požymiai?

          Išorinių NNR požymių nėra. NNR požymius akių tinklainėje nustato gydytojas oftalmologas.

          Kaip nustatoma NNR?

          Neišnešiotų naujagimių akių dugną tiria gydytojas oftalmologas specialiu aparatu, vadinamu oftalmoskopu. Su šiuo aparatu apžiūrima akies tinklainė. Pirmą kartą tyrimas atliekamas praėjus 4 ─ 9 savaitėms po gimimo (priklauso nuo neišnešioto naujagimio gestacinio amžiaus). Akių dugno tyrimas kartojamas atsižvelgus į rastus pokyčius.

          Kaip atliekamas akių dugno tyrimas ir kokios galimos jo komplikacijos?

          Maždaug 30 min. prieš tyrimą į abi akis sulašinama vyzdį išplečiančių vaistų. Patalpoje, kur bus atliekama akių dugno patikra, sumažinamas apšvietimas. Gydytojas oftalmologas, naudodamasis specialiu naujagimių tinklainei tirti skirtu aparatu oftalmoskopu apžiūri akių tinklainę. Kad apžiūros metu naujagimis neužsimerktų, naudojami vokų skėtikliai. Vaistai, kurių lašinama prieš akių dugno tyrimą, retai gali sukelti pilvo pūtimą, bradikardiją, trumpalaikį kvėpavimo sustojimą.

          Ar akių dugno tyrimas skausmingas?

          Akių dugno tyrimas naujagimiui yra nemalonus, todėl diskomfortui sumažinti, naujagimiui duodamas čiulptukas, gliukozė. Akių dugno tyrimą gydytojas oftalmologas atlieka kiek gali greičiau.

          Ar akių dugno tyrimas gali turėti įtakos sergančio naujagimio būklei?

          Kad akių dugno tyrimas būtų žalingas naujagimiui, neįrodyta. Jei naujagimio būklė sunki dėl kitų ligų, akių dugno tyrimą gydantis gydytojas trumpam gali atidėti.

          Kaip gydoma NNR?

          Lengvos stadijos neišnešiotų naujagimių retinopatija negydoma, tačiau stebima pokyčių tinklainėje dinamika. Sunkios stadijos NNR gydo gydytojas oftalmologas.

          Ar galima išvengti NNR?

          Priemonių, padedančių išvengti NNR, nėra.

          Neurosonoskopijos indikacijos

          INFORMACIJA VISUOMENEI

          Kas yra neurosonoskopija?

          Neurosonoskopija ‒ tai naujagimių ir kūdikių galvos smegenų ultragarsinis tyrimas, atliekamas per momenėlį. Neurosonoskopijos pagalba galima įvertinti galvos smegenų anatomines struktūras ir nukrypimus nuo normos bei galvos smegenų kraujotaką. Laiku nustačius pakitimus, naujagimis pradedamas gydyti, kartotinių tyrimų metu objektyviai vertinamas gydymo efektyvumas ir pasveikimo prognozė.

          Ar visiems naujagimiams ir kūdikiams atliekama neurosonoskopija?

          Išnešiotiems ir neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems vėliau kaip po 32 nėštumo savaičių, neurosonoskopija atliekama tik tam tikromis situacijomis:

          1.Jeigu jau nėštumo metu buvo įtarta, kad yra galvos smegenų vystymosi yda.

          2.Jei yra priežasčių įtarti, kad yra galvos smegenų pažeidimų.

          3.Jei naujagimis patyrė hipoksiją gimstant, buvo gaivintas.

          4.Jei naujagimiui buvo traukuliai.

          5.Jei naujagimis serga sunkia liga (pvz., sepsiu, meningitu).

          Neurosonoskopija atliekama visiems naujagimiams, kurie gimė praėjus mažiau nei 32 nėštumo savaitėms ar kurie sveria mažiau kaip 1500 g.

          Kada atliekama neurosonoskopija?

          Pirmojo tyrimo laikas priklauso nuo priežasčių, dėl kurių jis atliekamas. Ar neurosonoskopija bus atliekama pakartotinai, priklausys nuo rastų pokyčių ir naujagimio gestacinio amžiaus. Apie visa tai Jus informuos gydytojas neonatologas.

          Ar neurosonoskopijai reikia pasiruošti?

          Jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Tyrimas naujagimiui ar kūdikiui yra neskausmingas ir nekenksmingas. Tyrimą atlikti lengviau, kai naujagimis yra ramus.

          Paveldimų medžiagų apykaitos ligų naujagimystės laikotarpiu diagnostika ir gydymas

          INFORMACIJA VISUOMENEI

          Kas yra paveldimos medžiagų apykaitos ligos?

          Paveldimos (įgimtos) medžiagų apykaitos ligos – tai ligos, kurių metu organizme sutrinka tam tikrų cheminių medžiagų gamyba ir virtimas kitomis medžiagomis. Paveldimų medžiagų apykaitos ligų priežastis – paveldėti organizmo ląstelėse esančių genų pokyčiai. Paveldimos medžiagų apykaitos ligos yra monogeninės ligos, kurios pasireiškia dėl vieno geno pokyčių. Ligos atsiradimas priklauso nuo pakitusio geno funkcijos. Visi žmonės turi po dvi kiekvieno geno kopijas (mokslinis terminas – alelis). Vienas alelis paveldimas iš tėvo, kitas iš motinos. Asmenys, turintys vieną pakitusį alelį, neserga liga, tačiau yra mutacijos nešiotojai. Tokio atvejo pavyzdys yra fenilketonurija – liga, kuri pažeidžia galvos smegenis. Kai būna pakitęs tik vienas alelis, žmogus neserga liga, bet nešioja mutaciją. Tokie žmonės vadinami sveikais nešiotojais. Nešiotojams retai kada atsiranda ligos simptomų, tačiau jei du nešiotojai susilaukia vaikų, atsiranda 25% tikimybė, kad vaikas paveldės pakitusias genų kopijas ir sirgs šia liga.

          Pakitus genams, pakinta baltymų sudėtis, sutrinka fermentų veikla, dėl to taip pat sutrinka angliavandenių, aminorūgščių, organinių rūgščių, mukopolisacharidų, riebalų, vitaminų, purinų, pirimidinų, porfirinų bei kitų medžiagų apykaita. Nuo to, kokių medžiagų apykaita sutrinka, priklauso, kokia liga susirgs vaikas ir kaip ji pasireikš.

          Šiuo metu žinoma daugiau nei 1500 paveldimų medžiagų apykaitos ligų. Paveldima medžiagų apykaitos liga suserga 1 naujagimis iš 600 – 2000 gimusiųjų. Šios ligos gali pasireikšti įvairiu žmogaus amžiaus tarpsniu – nuo vaikystės iki senatvės. Apie 100 paveldimų medžiagų apykaitos ligų pasireiškia naujagimystėje ir dažnai lemia ankstyvą mirtingumą arba sunkią negalią. Mažiausiai 31 paveldima medžiagų apykaitos liga gali būti staigios kūdikio mirties sindromo priežastis.

          Kaip pasireiškia paveldima medžiagų apykaitos liga?

          Ligos požymių atsiradimas ir progresavimas priklauso nuo konkrečios ligos.

          Vienos pasireiškia tuojau po gimimo: staiga pablogėja sveiko naujagimio būklė, sutrinka kvėpavimas, atsiranda traukuliai, ryškus raumenų tonuso padidėjimas ar sumažėjimas, sutrinka sąmonė, atsiranda mieguistumas arba didelis dirglumas, pablogėja apetitas, atsiranda stiprus galūnių drebulys.

          Kitos ligos pasireiškia tik po kelių mėnesių ar net kelerių metų.

          Kaip nustatoma medžiagų apykaitos liga?

          Paveldimos medžiagų apykaitos ligos nustatomos kraujo, šlapimo ir smegenų skysčio tyrimais. Jei reikia, imamas kepenų, raumenų, odos gabaliukas diagnozei patikslinti.

          Taip pat reikia atlikti krūtinės ląstos rentgenologinį tyrimą, ultragarsinius širdies, kepenų, inkstų, blužnies, galvos smegenų tyrimus.

          Retų ligų diagnostika – itin sudėtingas dalykas, nes reikia brangios įrangos, specialių tyrimo metodų.

          Biocheminiai genetiniai ir molekuliniai genetiniai tyrimai atliekami Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centre . Jei reikia, kraujo, šlapimo ir kiti mėginiai siunčiami tirti į kitų pasaulio šalių klinikas.

          Policitemijos diagnostika - gydymas

          INFORMACIJA VISUOMENEI

          Kas yra policitemija ?

          Policitemija – tai būklė, kai kraujyje yra per daug raudonųjų kūnelių, todėl kraujas tampa klampus, sunkiai teka smulkiosiomis kraujagyslėmis. Dėl to smegenys, inkstai, antinksčiai, sėklidės, žarnynas ir kiti organai patiria deguonies badą, kuris gali rimtai pakenkti tolesnei naujagimio raidai.

          Kokie policitemijos požymiai?

          Naujagimių, kuriems po gimimo, manoma, yra policitemija, oda būna rausvesnė nei įprastai, su melsvu atspalviu. Naujagimis būna dirglus arba, priešingai, mieguistas, gali dažnai kvėpuoti, kvėpavimas gali būti pasunkėjęs, galimi kvėpavimo stabtelėjimai. Tokie naujagimiai blogai čiulpia krūtį, gali atpylinėti pieną. Kartais sumažėja šlapinimasis.

          Kokie atliekami tyrimai, įtarus, kad yra policitemiją?

          Atliekama daug laboratorinių kraujo tyrimų: tiriamas hematokrito rodmuo (kraujo tirštumas), trombocitų kiekis kraujyje, gliukozės kiekis kraujyje, kraujo dujų kiekis.

          Kaip gydoma policitemija?

          Jei įvertinus klinikinius ir laboratorinius požymius nustatoma policitemija, naujagimiui gali būti atliekamas vadinamasis dalinis pakeičiamasis kraujo perpylimas. Jo tikslas – praskiesti cirkuliuojantį organizme kraują, kad sumažėjus tirštumui pagerėtų kraujotaka smulkiosiose kraujagyslėse, taiga ir organų aprūpinimas deguonimi. Pagal specialią formulę apskaičiuojamas kraujo kiekis, kurį reikia pakeisti 0,9% natrio chlorido ( fiziologiniu) tirpalu. Į bambos veną įkišamas specialus kateteris, pro kurį švirkštu ištraukiamas apskaičiuotas kraujo kiekis, ir suleidžiamas toks pat kiekis fiziologinio tirpalo. Tokiu būdu per tirštas naujagimio kraujas praskiedžiamas iki reikiamo tirštumo. Visa dalinio pakeičiamojo kraujo perpylimo procedūra atliekama steriliomis sąlygomis. Atlikus šią procedūrą kartojamas kraujo tyrimas, kad būtų galima įsitikinti, jog kraujo tirštumas atitinka normą. Jei po procedūros kraujas yra reikiamo tirštumo, odos spalva tampa įprastos rožinės spalvos, naujagimio kvėpavimas palengvėja, jis gerai valgo, šlapinasi.

          Sveiko naujagimio priežiūros metodinės rekomendacijos

          INFORMACIJA VISUOMENEI

          Daugelis naujagimių gimsta sveiki ir išlieka sveiki po gimimo. Sveikų naujagimių odos spalva normali, stabili temperatūra, reguliariai šlapinasi, tuštinasi, pradeda žįsti ir pamaitinti būna ramūs.

          Per pirmas 24 valandas po gimimo Jūsų naujagimio gydytoja, rekomenduos suleisti kūdikiui vitamino K į raumenis. Tai turėtų apsaugoti nuo naujagimių hemoraginės ligos, kuri pasireiškia kraujavimu iš žarnyno ir virkštelės, odos kraujosruvomis. Gydytojas turėtų paaiškinti, kam reikalingi šie vaistai, ir įsitikinti, kad Jūs viską supratote. Jums taip pat bus suteikta informacija apie naujagimio maudymą, virkštelės priežiūrą, naujagimio maitinimą.

           Maitinimas.

          Pirmas valandas po gimdymo, jei leidžia motinos būklė, naujagimis guldomas ant krūtinės, kad būtų kuo arčiau motinos (kontaktas ,,oda prie odos”). Jums bus paaiškinta apie žindymo ir priešpienio naudą. Priešpienis yra pirmasis pienas, kurio sudėtis palaipsniui keičiasi. Jame gausu riebalų ir baltymų, jis padeda apsaugoti naujagimį nuo infekcijos. Jums bus paaiškinta, kaip maitinant krūtimi parinkti geriausią padėtį naujagimiui ir sau. Tai padės užtikrinti, kad judu su kūdikiu jaustumėtės patogiai. Pradėję maitinti krūtimi, Jūs galite pajusti diskomfortą, tačiau neilgai.

          Jei buvo atlikta cezario pjūvio operacija, skirta vaistų nuo skausmo, anestetikų, Jums bus suteikta papildoma pagalba, siekiant padėti pradėti maitinti krūtimi. Jei gimdėte ligoninėje ir iš karto po to grįžote namo, Jūs turėtumėte būti tikra kad vis dar galėsite sėkmingai žindyti. Jums bus paaiškinta, kaip nutraukti pieną rankomis, jei buvote atskirta nuo kūdikio, bus parodyta, kaip naudotis pieno nutraukimo aparatu, kad skatintumėte pieno gamybą krūtyse. Sveikatos priežiūros specialistas taip pat turėtų suteikti informacijos apie tai, kaip laikyti ir užšaldyti motinos pieną. Jei ketinate maitinti kūdikį adaptuotu pieno mišiniu, Jums bus paaiškinta, kaip paruošti ir saugoti pieną ir kaip valyti bei sterilizuoti buteliukus bei žindukus. Motinos pienas ir adaptuotas pieno mišinys, neturėtų būti šildomas mikrobangų krosnelėje, kad nebūtų per karštas.

          Naujagimio sveikata.

          Jūsų naujagimis bus ištirtas per pirmąsias 72 valandas po gimimo. Šis tyrimas apima šeimos anamnezę, visus rūpesčius, kilusius dėl naujagimio sveikatos ir priežiūros, taip pat fizinį patikrinimą. Visos išvados bus aptariamos su Jumis ir įrašytos į kūdikio asmeninės sveikatos priežiūros kortelę. Abiems tėvams rekomenduojama dalyvauti šio tyrimo metu. 2-3 dienų naujagimiui bus atliktas kraujo tyrimas dėl paveldimų medžiagų apykaitos ligų (apie tai jums bus suteikta informacija). Su jumis bus aptarti skiepai nuo hepatito B ir tuberkuliozės. Jei kūdikis maitinamas krūtimi, sveikatos priežiūros specialistas turėtų aptarti Jūsų maitinimo iš krūties patirtį kaskart kalbėdamas su Jumis. Su sveikatos priežiūros specialistu turite išsiaiškinti visus iškilusius klausimus, pvz., dėl nepakankamo maitinimo ar skausmo maitinant. Jei manote, kad kūdikiui trūksta pieno, Jums gali būti rekomenduota maitinti kūdikį dažniau arba ištraukti pieną, kad būtų galima nustatyti pieno kiekį. Sveikatos priežiūros specialistas turėtų padėti išmokti žindyti sėkmingai. Požymiai, rodantys kad kūdikis gauna pakankamai pieno iš krūties, yra girdimas rijimas, ritmiškas krūties čiulpimas, kuris kartais nutyla, rankų atsipalaidavimas, drėgna burna, drėgnos sauskelnės. Taisyklinga maitinimo padėtis yra tada, jei nejaučiama krūties ar spenelio skausmo, krūtis tampa minkšta, speneliai nėra deformuoti, pamaitinus kūdikį jaučiamas atsipalaidavimas ir mieguistumas.

          Saugumas.

          Sveikatos priežiūros specialistas suteiks Jums informacijos apie tai, kaip sumažinti staigios kūdikių mirties riziką. Jums pasakys, kad pirmuosius 6 mėnesius saugiausia vieta kūdikiui miegoti yra Jūsų kambaryje, lovelėje. Jums bus patariama nemiegoti su kūdikiu ant sofos ar kėdės. Tačiau jei nuspręsite miegoti lovoje su kūdikiu, turite žinoti, kad yra padidėjusi vaiko mirties rizika, jei vienas iš tėvų yra rūkantis, neseniai vartojo alkoholio, yra labai pavargęs, arba vartojo vaistų, kurie sukelia mieguistumą. Jūsų sveikatos priežiūros specialistas turi būti budrus, pastebėti buitinio smurto ar prievartos prieš vaiką požymius Jei smurtaujama pries Jus ar Jūsų vaikus, apie tai reikia informuoti vietos policiją, socialinį darbuotoją. Automobiliu kūdikis turi būti vežamas tik paguldytas į automobilinę kėdutę.

          Telefonas

          +370 373 326 194

          El. paštas

          neonatologijos.asociacija@gmail.com

          Adresas

          Eivenių g. 2,
          Kaunas

          a

          Rekvizitai

          Lietuvos neonatologijos asociacija
          Įmonės kodas: 300663183
          Bankas: AB Swedbank
          Sąskaitos nr: LT77 7300 0101 5626 3439
          Banko kodas: 73000